Tu sostinės merui tapai rakštim, skaudesne už Vilniaus Žaliojo tilto balvonus. Tą sovietmečio palikimą meras nukrapštė nuo tilto, įkišo į sandėliuką. Žmonės jo nebemato, nebesinervina, nebesipyksta. Vilniuje taika ir ramybė.
O tavęs Remigijus Šimašius savivaldybės sandėliuke nuo žmonių akių nepaslėps, o ir konservatoriai nesutiks. Jie sako, esą vakarietiško miesto savivaldybėje tau vietos nėra net kamaroje po laiptais su šluotomis ir pelėmis. Todėl go.
Kas tas Udrys ir ką jis padarė?
Gerbiamam skaitytojui priminsiu, kad Darius Udrys yra gimęs Amerikoje, mokslus ėjęs ir Vokietijoje, ir Amerikoje. Turi politologijos daktaro laipsnį. Lietuvos kvietimu prieš šešerius metus atvyko į Vilnių. Dabar jis vadovauja Vilniaus savivaldybės VšĮ „Go Vilnius“. Ši įmonė atsakinga už investicijų pritraukimą ir turizmą. Betgi Udrys, kaip sako kai kurie autoriai, pasišiukšlino.
Atsitiko taip. Udrys žiniasklaidoje pamatė publikuotą pokario partizanų atsišaukimą, kuriame kolūkių organizatoriams grasinama mirtimi. Jis iš karto į feisbuką parašė, kad toks atsišaukimas ir jo publikavimas skatina smurtą. Dar jis parašė, kad jo šalyje, suprask, Amerikoje, tokie dalykai netoleruojami. Tai sukėlė diskusijas. Diskusijų metu Udrys prarado nuovoką. Jis pasakė, kad pagal tarptautinę teisę civilių asmenų, netgi, kolaborantų, šaudyti nevalia. Maža to, jis ėmė ir paskelbė terorizmo apibrėžimą ar kažką panašaus į apibrėžimą be jokių komentarų. Supraskit kaip norit, bet sumanesni diskusijos dalyviai iš karto suprato.
Udrys dar pasiaiškino, kad jis tik bandąs sukelti diskusijas, kuriose, kaip žinia, gimsta tiesa. Bet Lietuvoj tiesa šiuo klausimu jau seniai pagimdyta, ir papildomi gimdymai tik kelia pasipiktinimą, skaldo visuomenę ir nusipelno griežto įvertinimo.
Udrio įvertinimas ir pasmerkimas
Sostinės savivaldybės tarybos Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija kreipėsi į Vilniaus miesto merą Šimašių, prašydama įvertinti, ar Udrys yra tinkamas toliau eiti užimamas pareigas. Įvertinimo nelaukdami patys įvertino – be abejo, netinkamas, nes jis savo pasisakymais „įžeidė šimtus tūkstančių nuo okupacijos nukentėjusių asmenų ir jų šeimų.“
Tos pačios frakcijos narys Adomas Bužinskas pareiškime miesto vadovybei taip apibūdino Udrį: tai žmogus, kuris „neišmano mūsų istorijos“, kuris „niekina Lietuvos laisvės kovotojus“, kuris „skleidžia Lietuvos valstybingumo svarbą nuvertinančias istorines interpretacijas.“
Bužinskas miesto vadovų paprašė ne šiaip sau įvertinti, bet įvertinti Udrio poziciją griežtai.
O štai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga jau nieko nebeprašo – jie reikalauja Udrį „už partizanų šmeižimą ne tik pašalinti iš jo užimamų pareigų, bet ir iš darbo Vilniaus savivaldybėje.“
Taigi taškai ant „i“ jau sudėti, belieka, liaudiškai sakant, dar užvažiuoti Udriui į dantis ir palinkėti laimingos kelionės. Tai padaro gerbiamas Arvydas Anušauskas. Jis Udriui kala štai taip: Udrio kalbos, tai „Vilniaus liberalų neišmanėlio žygis prieš partizanus“. O jei prieš partizanus – tai, žinoma, ir prieš Lietuvą, prieš Lietuvos laisvę. Anušauskas dar prideda: tai „vertinu kaip sovietinę, komunistinę, stalinistinę retoriką su Burokevičiaus prieskoniu.“ Po tokio įvertinimo Udrys gyvas turėtų lįsti į žemę. Bet jis nelenda.
Galimas daiktas, kad Udrys nežino (o gal apsimeta, kad nežino), kas tas Burokevičius, kas ta stalininė-komunistinė-komjaunuoliška retorika. Supraskime, jis ne iš čia, jis nebuvo nei komunistas, nei komjaunuolis. Anušauskas gal kuo nors šiek tiek ir pabuvojo, pvz., komjaunuoliu. Bet tai buvo seniai.
Udrys nežino mūsų istorijos
Savo pareiškime dėl Udrio poelgio jau minėtas Bužinskas iškelia mintį apie mūsų istorijos žinojimo svarbą. Ta pati mintis iškelta ir minėtame konservatorių pareiškime. Tai nenauja mintis. Ji buvo labai gyvai diskutuojama jau prieš metus. Bet tada teigiamų rezultatų diskusija nedavė. Gal dabar duos? Gal Udrys bus atleistas iš darbo?
Beje, tada, praėjusiais metais, baigėsi byla, kurioje Lietuvos Respublikos pirmosios vyriausybės vidaus reikalų ministras buvo išteisintas dėl žiauraus nusikaltimo – dėl garsaus partizano žūties/nusižudymo. Visų trijų instancijų teismai pripažino ministrą esant nekaltą, net prokuroras proceso metu atsiėmė visus kaltinimus.
Bet žinomi politikai, tarp jų ir Anušauskas, dėl tokio išteisinimo labai pasipiktino, – jie kritikavo teisėjus būtent dėl istorijos nežinojimo, net jos paniekinimo, siūlė teisėjams atsistatydinti.
Ir štai kokia abrakadabra: pagal įstatymus žmogus nekaltas, o pagal istorijos žinojimą žmogų reikia pasodinti. Tad kaip pasielgti? Tai svarbus klausimas, kuris, matyt, ne kartą dar bus keliamas.
Beje, mūsų teismų bylos, kurių sprendimai daugiau pagrįsti patriotiniu istorijos žinojimu, o ne įstatymais, Strasbūro teisme patiria pralaimėjimus. Tenka nuosprendį pakeisti, mokėti kompensacijas. Tai Lietuvai nemažai kainuoja, tiksliau, tai kainuoja mokesčių mokėtojams.
Istorijos žinovų reikalavimu galima buvo ministrą nuteisti. Bet Strasbūras būtų pareikalavęs nuosprendį keisti ir dar sumokėti. Trumpai sakant, bylose, kurios, kaip tikimasi, nukeliaus iki Strasbūro, patartina griežčiau prisilaikyti tiek Lietuvos, tiek tarptautinių įstatymų normų.
Tačiau Udrio atveju situacija visai kitokia. Strasbūras į tokius vidaus ginčus ar pasikoliojimus nesikiša. Tad Udrį galima supeikti, kad jis nežino istorijos, kad ją klaidingai interpretuoja, sakykime, ne taip, kaip tai daro Bužinskas ar Anušauskas. Be to, dar galima Udrį išvadinti neišmanėliu, stalinistu-leninistu-burokevičininku-šniečkininku, o jeigu prireiks – tai ir stribvaikiu arba bent stribiškai mąstančiu politologijos daktaru. Naudojant tokią metodiką galima pasiekt gerų rezultatų – užčiaupti oponentui burną, įvaryti jam baimės, o gal ir išguiti iš Lietuvos.
Bet ką mes matome šiandien? Udrys neskuba dingti iš Lietuvos ir neatrodo, kad būtų išsigandęs. Nesenai mačiau jį per TV. Jis jautėsi labai gerai, tarsi ir nebūtų gavęs pylos. Jis lyg niekur nieko kalbėjo apie gyvenimą ir darbą Lietuvoje. Sakė, kad jam čia patinka, pokštavo, net pagrojo smuiku. Sakė, kad moka groti ir pianinu, o jaunystėje netgi vaidinęs spektakliuose. Be abejo, tokia Udrio laikysena turėtų kai kam kelti įtarimų.
Kas jūs, daktare Udry?
Tiesmukai žiūrint, Udrio fenomeną galima paaiškinti paprastai. Jis ne iš čia. Jis kito auklėjimo. Jis neturi nacionalinio atsargumo jausmo. Jis sako, ką galvoja, nemoka prikąsti liežuvio. Be to, jo išsilavinimas ne riomerinis. Akivaizdu, kad Udrys Lietuvoje nepritapo ir nepritaps.
Bet neatmestina ir kita gerokai subtilesnė versija. Taigi gal daktaro Udrio pasisakymai feisbuke ne šiaip sau liberalo sapalionė, ne šiaip sau burokevičiška komunistinė retorika, ne šiaip sau mūsų istorijos nežinojimas? Gal visa tai iš anksto gerai sustrateguota, suplanuota, dosniai finansuota kampanija, siekianti destabilizuoti padėtį Lietuvoje, erzinti visuomenę, kelti destrukciją?
Štai tokia detalė. Udriui pradėjus vadovauti Vilniaus savivaldybės VšĮ „Go Vilnius“ prasidėjo ir didžiosios Gedimino kalno nuošliaužos, keliančios grėsmę mūsų šalies valstybingumo simboliui Gedimino piliai.
Tai gal daktaras Udrys visai ne iš Amerikos? Jei ne iš ten, tai iš kur jis? Kas jis?
Ar suskubsime atsakyti į šiuos klausimus, ar palauksime, kol kalnas nugrius?
Meras jau paprašė prokurorų išaiškinti, kas kaltas dėl Gedimino kalno. Gal paaiškės, kad Udrys visai ne prie ko. Bet Udrio kritika vis tiek yra laiku ir vietoje. Tai efektinga atgrasymo priemonė.
Tai įspėjimas visiems, ketinantiems atvykti/grįžti į Lietuvą ir skleisti čia neišmanėliškas liberališkas idėjas. Tai turėtų suvokti visi lietuvaičiai, nesvarbu, ar jie būtų gimę Vokietijoje, ar Amerikoje, ar tik išvažiavę pasimokyti į užsienio universitetus ir galimai užsikrėtę neišmanėlišku liberalizmu, kvepiančiu stalinistine-komunistine retorika su burokevičiškais prieskoniais. No pasaran. Užkratas nepreis.
O savo tekstą norėčiau užbaigti taip. „Udry, tu čia esi balta varna. Pilkos varnos baltos nemėgsta. Anksčiau ar vėliau jos tave užkapos. Tad varyk į Ameriką.“
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.