Linas Kojala. Europa turi išlįsti iš technokratiškumo kiauto

Kalbos apie Europos mirtį gerokai perdėtos. Tačiau pastarieji metai, o ypač brutali Rusijos agresija prieš Ukrainą, parodė, kad praeities nuopelnai saugios ateities negarantuoja.

Fundamentalią žemyno perspektyvų diskusiją, kuri nesikoncentruotų vien į einamuosius klausimus, siūlo retas lyderis. Išimtis – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Sau įprastu stiliumi jis pastarosiomis dienomis kelia klausimą: kur šiandien yra – ir kur turi žengti – Europa?

Filosofinio prado politikas akcentavo, jog išpuolis prieš Ukrainą yra egzistencinė grėsmė, todėl būtina kalbėti apie pergalę, o ne laikiną užglaistymą. Globalios tendencijos, tokios kaip aštrėjanti JAV ir Kinijos konkurencija, taip pat graso nustumti Europos Sąjungą (ES) į paraštes. Galiausiai Europos šalių fragmentacija silpnina galimybes drąsiai priimti iššūkius.

Diagnozuodamas problemas E. Macronas neklydo ir ne veltui užsiminė apie „Europos mirties“ grėsmę.

Europa išties rizikuoja prarasti svorį. 1980 metais ES dalis pasaulio ekonomikoje, vertinant bendrąjį vidaus produktą (BVP) pagal perkamosios galios paritetą, sudarė beveik 26 proc. Šiuo metu beveik perpus mažiau – vos 14 proc. Ateityje ši dalis, prognozuojama, tik mažės, tad žengti lygiagrečiai JAV ir Kinijos bus vis sudėtingiau.