Linas Kojala. Niūriame fone – geopolitinės prošvaistės

Baigiasi dar vieni geopolitinės įtampos metai. Netrūksta pagrįstų nuogąstavimų apie Rusijos karo Ukrainoje tendencijas, Vakarų šalių negebėjimą priimti ryžtingų sprendimų, augantį hibridinių išpuolių skaičių, konfliktų židinius Vidurio Rytuose, įtampą dėl Taivano.

Visgi niūriame fone galime rasti ir kelias pozityvo prošvaistes.

Ukraina

Taip, agresorius stumiasi į priekį kur kas sparčiau nei 2023-iaisiais. Bet, lapkričio duomenimis, Rusija šiemet okupavo mažiau nei 3 tūkst. kv. km Ukrainos teritorijos – arba vos 0,5 proc. teisėtai Ukrainai priklausančių žemių. Iš viso šiuo metu yra okupavusi apie 18 proc. Ukrainos teritorijos.

To kaina – aukos, kurios pastarosiomis savaitėmis agresoriaus pusėje siekė 1,2 tūkst. žuvusiųjų bei sužeistųjų per dieną, jau nekalbant apie karinę techniką. Režimas jas kompensuoja naujomis rekrutų bangomis, bet išteklius nėra beribis.

Spaudimą patiria ir ekonomika: taip, tokie režimai gali ilgai versti kentėti visuomenę, bet 43 proc. kitąmet sieksiančios karo ir represinio aparato biudžeto išlaidos nėra tvarios ilgalaikėje perspektyvoje. Ypač, jei Vakarai spaudimo Rusijai efektyvumą matuos ne gerovę matuojančiais bendrojo vidaus produkto (BVP) rodikliais, o tuo, kaip sėkmingai nukertamas pajamų į biudžetą srautas.