Linas Kojala. Trumpo žinia Amerikai – ką ji reiškia pasauliui?

Peržiūrėjau kelias dešimtis pastaraisiais mėnesiais vykusių Donaldo Trumpo susitikimų su rinkėjais, trunkančių vieną, o kartais ir dvi valandas. Tai – būtina, norint išvengti fragmentiškų iškarpų klaidinančio efekto.

Kokios išvados? Pirma, didžioji dalis turinio – apie 80 proc. – nekinta. Likusi dalis priklauso nuo dviejų aplinkybių: konkrečios auditorijos (pvz., kalbant religinėms grupėms žinutės kiek skirsis nuo susitikimo su verslininkais) ir D. Trumpo disciplinos (t. y. kiek nukrypstama nuo iš anksto paruošto teksto – kartais daugiau, kartais mažiau).

Antra, pasitraukus Joe Bidenui ir oponente tapus Kamalai Harris, respublikonų kandidatas turėjo šiek tiek persiorientuoti.

Vienas svarbiausių naujų akcentų – oponentės „ideologinio radikalizmo“ sugrėsminimas. Jis vadina K. Harris „marksiste“, kuri nori JAV sukurti „komunizmą“. Tokios kritikos J. Bidenas susilaukdavo retai.

Pavyzdžiui, K. Harris kadaise atvirai flirtavo su judėjimu, siekusiu nutraukti finansavimą policijai (po George’o Floydo nužudymo). Nors vėliau ji nuomonę pakeitė – o judėjimas prarado ir taip ribotą palaikymą amerikiečių gretose, – D. Trumpas to neleis pamiršti. Be to, K. Harris 2019 metais nevyriausybinės organizacijos „GovTrack“ buvo įvertinta kaip liberaliausia Senato narė. Ši D. Trumpo atakų kryptis perspektyvi: iš liberalios Kalifornijos kilusios K. Harris nuostatas supriešinti konservatyvesnėse valstijose gyvenančiųjų požiūriui įmanoma.