Liudas Dapkus. Ruoškitės – būsime mėginami ugnimi

Antradienį, eidamas iš anksto atiduoti balso į Vilniaus miesto savivaldybę, maloniai nustebau Europos aikštėje išvydęs patruliuojančius ginkluotus karius. Šis vis dar egzotiškas vaizdas mūsų miestų gatvėse ateityje turėtų tapti toks pat įprastas, koks jis daugybę metų yra Izraelio gyventojams. Dviejų agresyvių šalių pašonėje gyvenanti ir klestinti Lietuva kartu su visa Europa žengia į naują šio konflikto etapą. Nuo to, kaip jam būsime pasiruošę, priklausys ir nacionalinis saugumas, ir žmonių gyvybės.

Bet ką mes turėtume saugoti? Nuo ko? Ir kodėl dabar? Būtų išties naivu manyti, kad liepsnojant infrastruktūros objektams Ukrainoje ir dronų spiečiams šturmuojant Rusijos strategines gamyklas visa tai liks mums saugiu nuotoliu, tarsi NATO šalių visa tai niekaip neliečia. Jau liečia, ir lies vis stipriau, nes trečius metus besitęsiantis karas yra ne tik mūšiai ir civilinių objektų griovimas, tai – kovojančių pusių ištekliai ir gebėjimas juos apsaugoti.

Rusijos ekonomika su kiekvienu mėnesiu klimpsta į vis gilesnę recesiją, o pagaliau atrištas JAV paramos maišas gresia dideliais nemalonumais fronte. Todėl priešas pradėjo sabotažo kampaniją, mėgindamas atitolinti tai, kas neišvengiama.

Pranešimus apie „Gazprom“ faktinį žlugimą būtų galima tradiciškai priskirti prie ekonominių žinių, tačiau iš tiesų tai yra viena tų ryškesnių šio karo eigą apibrėžiančių naujienų, pagal svarbą nenusileidžianti didelio karinio laivo nuskandinimui ar Ukrainos žemių išlaisvinimui.