Panašu, kad analogišką uždavinį turės išspręsti už šalies gynybą atsakingi politikai ir institucijos. Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui iki 2030 metų Lietuvos kariuomenėje sukurti diviziją.
Nerami geopolitinė situacija regione, projektuojamas Rusijos pajėgų atsistatymo greitis ir NATO regioniniai gynybos planai verčia permąstyti šalies gynybą. Divizijos atsiradimas kartu su kitais dideliais sąjungininkų daliniais leistų vykdyti sudėtingesnes ir kompleksines gynybos operacijas.
Yra tik keletas nedidelių niuansų. Pirmas – kiek visa tai kainuos? Antras – kada galima tikėtis sukurti realią funkcionuojančią, ne popierinę diviziją?
2023 metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta skirti 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis. Žvelgiant ne į santykinį dydį, o į nominalius skaičius – krašto gynybai planuojama skirti 1771 mln. eurų. Tarsi ir nemažai, bet nepakankamai.
Ekspertai kalba, kad naujai divizijai sukurti gali prireikti iki 6 milijardų eurų, tai yra triskart tiek, kiek per metus skiriama gynybai.
Kita vertus, už šiuos biudžeto pinigus turėtų būti išlaikoma kariuomenė, finansuojami naujos ginkluotės įsigijimai. O kur dar lėšos infrastruktūrai Vokietijos brigadai priimti.
Be to, vienas iš reikalavimų divizijai – tam tikras skaičius karių. Galvojama dalį būsimos divizijos suformuoti rezervo pagrindu. Vadinasi – reikia karių. O iš kur jų gauti? Neišvengiamai bręsta visuotinio šaukimo įgyvendinimas.
Šiandien daugiau kaip pusė tinkamo amžiaus jaunuolių dėl taikomų įvairių įstatyminių išimčių nepatenką į kariuomenę. Suplanuoti 3,8 tūkst. jaunuolių per metus nesurenkami. O jei kalbame apie diviziją, jų reikia bent 6 tūkst. per metus.
Prieš metus Krašto apsaugos ministerija pristatė Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją. Pateikti du visuotinės karo prievolės variantai. Pirmu kasmet būtų šaukiami visi vidurinę mokyklą baigę 18–19 metų vaikinai. Tokiu atveju šauktinių skaičius padidėtų iki 6100 jaunuolių.
Antru – į privalomąją karo tarnybą kartu su vaikinais būtų šaukiamos ir 18–19 metų merginos. Šiuo atveju asmenų, galinčių užsivilkti karinę uniformą, skaičius padidėtų iki 11 900 šauktinių per metus.
Apskaičiuota, kad pradinės investicijos tik visuotinio vaikinų šaukimo atveju sudarytų ne mažiau kaip 415 mln. eurų. Jei būtų šaukiamos ir merginos, kaina kiltų – iki 1,5 mlrd. eurų. Be to, priklausomai nuo pasirinkto modelio, valstybei kasmet reikėtų skirti papildomai nuo 80–220 mln. eurų visuotinio šaukimo sistemos palaikymui.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, visuotinio šaukimo įgyvendinimo pasirengimui ir infrastruktūros sukūrimui reikėtų ne mažiau kaip 6–8 metų.
Esami finansiniai ir infrastruktūriniai valstybės pajėgumai neleidžia į karinę tarnybą pašaukti absoliučios daugumos jaunuolių. Su turimais pinigais neįmanoma sukurti visavertės divizijos.
Neįmanoma turint 2,5 proc. nuo BVP finansavimą viso to pasiekti. Reikia didinti gynybos biudžetą.
Kadangi pinigai neatsiranda iš niekur, reikės arba didinti mokesčius, arba perskirstyti krašto apsaugos naudai. Vadinasi, teks visuomenei ir politikams susitarti ir pritarti, o tai lengviau pasakyti, nei padaryti.
Kitas dalykas, ar įmanoma per 7 metus iki 2030-ųjų sukurti funkcionuojančią diviziją?
Ateitį numatyti sunku, bet galime pažiūrėti, kaip praeityje Lietuvai sekėsi vystyti savo karinius pajėgumus. Nenusikeliant labai toli ir nepaskęstant detalėse, tenka konstatuoti, kad – savotiškai.
Šiuo metu didžiausias Lietuvos karinis vienetas – brigada. Įprastai ją sudaro 3–4 tūkst. karių arba 4–5 batalionai. Realiai šiandien Lietuvos kariuomenėje yra viena visiškai sukomplektuota „Geležinio Vilko“ brigada.
Yra 2016 metais sukurta „Žemaitijos“ brigada. Ją sudaro 4 batalionai, bet šį karinį darinį reikia perginkluoti moderniais ginklais, suteikti daugiau kovinės galios. „Žemaitijos“ brigadą galima būtų palyginti su avarinės būklės namu, kuriam reikia rimto remonto.
Priimtas sprendimas ir dėl „Aukštaitijos“ brigados sukūrimo. Tai lengvoji rezervinė pėstininkų brigada, bet ji veikiau egzistuoja popieriuje nei realybėje. Iš bėdos dar galima būtų Krašto apsaugos savanoriškas pajėgas (KASP) laikyti dar viena lengvąja pėstininkų brigada.
Šalies informacinėje erdvėje įprasta kalbėti, kad karas Ukrainoje prasidėjo ne 2022 metų vasarį, o 2014 metais. Sprendžiant pagal esamą šalies ginkluotųjų pajėgų būklę, devyneri Rusijos agresijos metai Ukrainoje Lietuvai nebuvo pabusti raginantis žadintuvo skambutis.
Kyla pagrįsta abejonė: jei nesisekė devynerius metus nuosekliai, tvariai ir ryžtingai plėtoti savo ginkluotųjų pajėgų, tai kodėl artimiausius septynerius metus turėtų būti kitaip? Kas iš esmės pasikeitė?
Tai ne tik pinigų, bet ir vadybos, žmogiškųjų resursų valdymo, nuoseklios politikos įgyvendinimo klausimas.
Kalbant apie gynybos finansavimą dažniausiai turima omenyje dalis nuo BVP. Mažiau kalbama apie patį Lietuvos sugeneruojamą BVP dydį. Juk jei BVP dydis mažas, tai net ir 5 ar 10 proc. vis tiek reikš nedidelę nominalią sumą.
Lietuvos BVP 2022 metais buvo apie 66 mlrd. per metus. Suomijos – 299,155 mlrd. Pastarojoje šalyje gyvena 5,6 mln. gyventojų. Lietuvoje – 2,8 mln. Jei Lietuvos ekonomikos produktyvumas būtų toks pats, kaip suomių, tai atsižvelgiant į gyventojų skaičių, šalies BVP turėtų būti 149,5 mlrd.
Tai 2,2 karto daugiau nei dabartinis šalies BVP. Net ir išlaikant 2,52 proc. nuo BVP dydį krašto gynybos finansavimui, skaičiuojant nuo 149,5 mlrd. gautume 3 mlrd. 767,4 mln. O tai beveik dviem milijardais daugiau, nei Lietuva krašto apsaugai skiria šiandien.
Moderni ginkluote, kareivinės ir kita karinė infrastuktūra perkama už nominalius, o ne santykinius dydžius. Be vadybinių gebėjimų šalies saugumui labai svarbu ir ekonominio pyrago auginimas.
Deja, šalies informaciniame lauke mažai diskusijų, ką daryti, kad BVP būtų padvigubintas. Kabėdami apie gynybą kone išimtinai kalbame apie procentų didinimą, nepažiūrėdami, kad tas didinimas vyksta dalijant santykinai nedidelio dydžio BVP.
Taip ir gaunasi, kad turime projektų dešimčiai milijardų, o pinigų – tik keliems rimtiems projektams.
Nacionalinės divizijos kūrimas atskleis, kiek kaip valstybė esame pasirengę dorotis su didelių finansinių resursų reikalaujančiais iššūkiais.