Šie kraštai aiškiai parodė charakterį. „Tiek JAE, tiek Saudo Arabija siekė įtvirtinti savo geopolitinį svorį karo kontekste, primindami Vakarų sąjungininkams nacionalinių ir regioninių prioritetų Persijos įlankoje svarbą, o ne vien paklusdami vakarietiškiems norams“, – portalui „Al Arabya English“ sakė dr. Lina Khatib, „Chatham House“ vadovė Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programoje. Tokio masto karinio susidūrimo regionas nematė nuo Saddamo Husseino invazijos į Kuveitą 1990 m. Tąkart prireikė plačios tarptautinės koalicijos, privertusios diktatorių atsitraukti, o dabar kita koalicija gina Ukrainą. Tiesa, „šįkart Vakarų demokratijos pačios nekovoja, o tik ginkluoja ir padeda ukrainiečiams išlaisvinti užimtas teritorijas“, – sako Jamie‘is Shea, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas kylantiems saugumo iššūkiams. Taigi regiono pozicija svyruoja; kol vienos arabų šalys išgyvena ekonominę žalą, kitos konflikte regi pasipelnymo šaltinį.
„Ukrainos ir Sirijos kovos yra tapačios, nes mus jungia bendras priešas, – žurnalistės Kim Ghattas tinklalaidėje „People like us“ (liet. „Žmonės kaip mes“) teigė sirų aktyvistė Wafa Mustafa. – Bet daugelis europiečių nežino, kokių nusikaltimų rusai įvykdė Sirijoje.“
Tyrėjai randa daug paralelių tarp Mariupolio, Alepo ir Grozno – trijų Vladimiro Putino mūšių, kur dominuoja nulinė tolerancija civiliams. Tik Ukrainoje, priešingai nei Sirijoje, karo nusikaltimai fiksuojami dar vykstant kovoms. Maža to, žiniasklaida įvykius nušviečia plačiau, nes „europiečiams lengviau identifikuotis su pasienį kertančia ukrainiete nei hidžabą dėvinčia sirų motina“, – sako Janina di Giovani, viena „The Reconing Project Ukraine“ vadovių. Galop, Ukrainai padeda NATO, nes konfliktas atspindi Šaltąjį karą. Vis dėlto Sirija V. Putinui buvo ideali treniruočių aikštelė prieš Ukrainos invaziją.
Arabų patarlė byloja: „tas, kuris kalba tiesą, neturi palapinės statyti greta mūsiškių.“ Tai žino V. Putinas, kuris Ukrainoje tęsia Sirijos karo praktiką. Kremliaus ruporu laikomai televizijai RT Sirijoje buvo leista pranešinėti Rusijai naudingas įvykių versijas, o užsienio žurnalistams vizos neišduotos. Tuo būdu rusų žiniasklaida ne kartą diskreditavo Baltųjų šalmų, kurie filmavo bombarduojamas mokyklas, turgavietes ar ligonines, darbą, o nuotraukose užfiksuotus dujų apnuodytus sirus vadino aktoriais. Ši taktika minima BBC tinklalaidžių serijoje „Intrigue: Mayday“. Identišką retoriką šiandien girdime apie žudynes ir sprogdinimus Ukrainoje (atakos suklastotos ar įvykdytos pačių ukrainiečių). Rusija taipogi atsisakė tiekti humanitarinę pagalbą į Sirijos sukilėlių kontroliuojamas vietoves, lygiai kaip Ukrainoje trikdo civilių evakuacijai skirtus humanitarinius koridorius.
Ukrainoje Kremlius teigia kovojantis su „naciais“ kaip Sirijoje esą kovojo su „teroristais“. Tačiau Sirijos žmogaus teisių stebėtojai (SOHR) atskleidė, kad „daugiau nei 3 ketvirtadaliai žuvusių sirų nužudyti ne Islamo Valstybės, o Basharo al-Assado bei jo šalininkų (Rusijos, Irano, Hezbollah) pajėgų“. Ir nors IS teroristai nužudė tik 6 proc., Vakaruose gajus klaidingas Sirijos karo aiškinimas. To įtaka – daugybė Kremliaus remiamų trolių ir botų, kurie internete aukštino B. al-Assadą, kaip dabar – V. Putiną.
Taigi Vakarų neveiklumas tapo dovana Rusijai, paskatinusia jos vadovą žengti į Ukrainą. Šiandien Sirija yra marionetinė valstybė, kurioje rusai kontroliuoja saugumą ir gynybą, o Iranas – religinius, kultūrinius reikalus. Vienas Alepo gyventojas B. al-Assadą pavadino „vyru su dviem netikromis kojomis – viena rusiška, kita iranietiška, – kuris nuolat mindžikuoja, nes žemė, ant kurios stovi, yra per karšta.“ Kremlius laimingas turėdamas valstybę-klientę, kuri yra pakankamai stabili, jog apsaugotų Rusijos interesus, bet ne tokia stipri, kad jai nereiktų Maskvos apsaugos.
V. Putinas gyrėsi Sirijoje išbandęs daugiau nei 320 ginklų sistemų, o 85 proc. armijos vadų įgijo ten karo patirties, kurios rezultatai matomi Ukrainoje. Be to, Rytų Europos mūšiuose žūsta 90 proc. Kremliaus prievarta surinktų sirų rekrutų (jiems mokami 25 kartus didesni nei Sirijos atlyginimai). Apskritai, Sirija išlieka didelis rūpestis aplinkinėms valstybėms. Izraelis Rusiją laiko gyvybiškai svarbia savo saugumui. Jei žydų valstybė stotų į Ukrainos pusę, Maskva galėtų apriboti šios oro antskrydžius prieš Sirijoje esančius Irano objektus. Tad prašymai suteikti Kyjivui garsųjį „Iron Dome“ (liet. Geležinis kupolas) Izraelyje laikomi eskalacijos ženklu. Negana to, B. al-Assado vyriausybė atmetė planus pernai, liepos 25 d., derėtis Ženevoje su opozicija, nes, pasak „AP News“, „kaltina Šveicariją pamynus neutralumą dėl paramos ES sankcijoms Rusijai.“
Artimieji Rytai yra priklausomi nuo Ukrainos ir Rusijos grūdų eksporto. Tad pirmaisiais konflikto mėnesiais rusams užblokavus Ukrainos uostus, priklausomų šalių vyriausybės atsidūrė spąstuose. Kviečių trūkumas Libane vertė žmones valandų valandas lūkuriuoti priešais kepyklas subsidijuojamos duonos. Maisto infliacija 2022–2023 m. svyravo nuo 200 proc. iki 300 proc., kas reiškė, jog daugeliui libaniečių tapo sunku ant stalo patiekti maisto. Tuo tarpu pernai pavasarį Tunise prekybos centrų lentynos keletą savaičių žiojėjo tuščios, o miltų, ryžių, manų, cukraus ir kiaušinių beveik nebuvo įmanoma rasti. Dėl finansinės krizės Tuniso valdžia nuo 2019 m. gruodžio buvo priversta už kiekvieną importą mokėti grynaisiais ir neturi teisės importuoti kreditan. Išeikvojus lėšas bei įšaldžius importą iš Ukrainos, prekės laikytos atviroje jūroje laukiant apmokėjimo. Palengvėjimas atėjo tik pajudėjus Ukrainos laivams.
Šiaurės Afrika turi didžiausias pasaulyje kviečių importuotojas: Egiptą, Alžyrą, Tunisą ir Libiją. Jos užaugina mažiau nei pusę grūdų kiekio, kurį suvartoja gyventojai. Tad 72 mln. Egipto piliečių įtraukti į nacionalinę maisto normavimo sistemą. Iki 2022 m. kovo pradžios valdžia atsigręžė į rezervus, liepdama augintojams valstybei parduoti daugiau kviečių. Ūkininkams, atsisakiusiems pristatyti grūdus, grasinta kalėjimu. Maisto trūkumas pagilino ekonominę krizę, dėl kurios ne kartą nuvertėjo Egipto svaras. Galop, Tarptautinis valiutos fondas 2023 m. vasarį suteikė Kairui finansinę pagalbą; tai trečias toks susitarimas nuo prezidento Abdelo Fattah el-Sisi atėjimo į valdžią. Vis tik Egiptas žaidžia dvigubą žaidimą. Pasak leidinio „Egypt Today“, vasario 23 d. kalbėdamas telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Egipto vadovas išreiškė paramą Ukrainai, žadėdamas rasti taikų konflikto sprendimą.
Tačiau sausio 31 d. jo užsienio reikalų ministras Samehas Shoukry pareiškė, jog „kviečių importas yra Kairo ir Maskvos santykių kertinis akmuo.“ Rusiški kviečiai 2022 m. sudarė 57 proc. viso šalies importo. Visa prekyba tarp šių kraštų siekė 6 mlrd. JAV dolerių. Centrinės visuomenės mobilizavimo ir statistikos agentūros (CAPMAS) duomenimis, 2022 m. sausio–lapkričio mėnesiais Rusija buvo penkta pagal dydį importuotoja (3,7 mlrd. JAV dolerių) į Egiptą. Tad vasario mėnesį Kairas suteikė licencijas 34 rusiškoms įmonėms eksportuoti jūros gėrybes.
Vykstant karui Egiptas vis labiau suartėja su Rusija. Jis importuoja rusišką kepimo aliejų, kuris yra pigesnis nei Indonezijos ar Malaizijos, įvairius metalus, medieną, lokomotyvus, geležinkelio įrangą ir kt. O Rusija iš Egipto vežasi vaisius, daržoves, plastiką, muilą, druską ir kt. Skirtingai nei Europa, kuri mažina priklausomybę nuo Rusijos, Egiptas importuoja dvigubai. „Tai susiję su kainomis, – „Reuters“ sakė Egipto tiekimo ministras Ali Moselhy. – Perkame nepriklausomai nuo kilmės.“ Pasak Egipto centrinio banko, per pastaruosius penkerius metus prekyba tarp Kairo ir Maskvos sudarė 17,8 mlrd. JAV dolerių.
Siekdamas palengvinti sandėrius, Rusijos bankas sausį įtraukė Egipto svarą tarp devynių oficialių valiutų kursų bei ragina pereiti prie atsiskaitymo rubliais. Siūlymas Egiptui naudingas, nes prekyba rubliais padidintų pasiūlą. „Vietinėje rinkoje atsiradus alternatyvių produktų, ypač maisto, bus pažabotas prekybininkų godumas ir padidės konkurencija“, – portalui „Al-Monitor“ sakė ekonomistė Hanan Ramses. Taip Egiptas gali tapti Rusijos vartais į Afrikos rinką. O Kremlius tam ruošiasi. 2022 m. liepą „Rosatom“ pradėjo statyti pirmąjį 4800 MW Ad Dabos atominės elektrinės bloką (spalio 31 d. suteiktas leidimas antrojo bloko statybai). Tai pirmasis Egipto branduolinis projektas. O praeitą mėnesį Rusijos švietimo ministerija pranešė, jog Egipto mokyklose ir universitetuose bus pradėta mokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.
V. Putinas sąmoningai puoselėja Vakarų imperializmo aukomis besijaučiančių tautų aljansą. „Vakarai nori matyti Rusiją kaip koloniją, – sakė jis spalį. – Jie nori ne vienodo bendradarbiavimo, o mus apiplėšti.“ Be to, meistriškai kursto antiamerikietiškas aistras. Vasario pabaigoje, kreipdamasis į Federalinę Asamblėją, jis priminė karines Vakarų intervencijas Jugoslavijoje, Irake, Libijoje ir Sirijoje. „Tai rodo, kad Vakarai elgiasi begėdiškai ir dviveidiškai... Jie niekada negalės nusiplauti šios gėdos.“ Tiesa, Rusijos indėlį konfliktuose nutylėjo. Nepaminėjo ir „Wagner“ samdinių – Libijoje nevengiančių karo nusikaltimų, o Centrinėje Afrikos Respublikoje ir Sudane užtikrinančių Maskvai vertingas aukso gavybos koncesijas, padedančias išvengti sankcijų naštos.
Žinoma, kitos finansų rinkos tradiciškai gauna naudos iš konfliktų. Pavyzdžiui, energijos turtingų Persijos įlankos šalių biudžetai dėl karo pasipildė dešimtimis milijardų JAV dolerių. 2022 m. jos pirmą kartą per aštuonerius metus registravo biudžeto perteklių.
Pasak CNN, per pirmuosius keturis praėjusių metų mėnesius Saudo Arabijos ekonomika išaugo 9,9 proc.; toks skaičius didžiausias per dešimtmetį. Tuo tarpu JAV ekonomika susitraukė 1,5 proc. Tad JAE prezidento patarėjas Anwaras Gargashas balandį pareiškė, jog tarptautinė tvarka žlunga ir suabejojo JAV dolerio viršenybe ekonomikoje. „Vakarų hegemonija pasaulinėje tvarkoje išgyvena paskutines dienas“, – sakė jis. Rugpjūtį „Financial Times“ išspausdintose Tarptautinio valiutos fondo prognozėse Artimųjų Rytų valstybės per ateinančius ketverius metus papildomai uždirbs 1,3 trln. dolerių.
Tai nestebina, nes prasidėjus invazijai į Ukrainą JAE tapo pagrindiniu Rusijos ekonomikos centru. Pernai Dubajuje daugiausia nekilnojamojo turto įsigijo iš tėvynės pasprukę turtingi rusai.
Kilus karui Europa taipogi atsigręžė į arabus siekdama užpildyti dujų ir naftos trūkumą. Rugpjūtį Paryžiuje apsilankęs JAE prezidentas šeichas Mohamedas bin Zayedas al-Nahyanas pasirašė susitarimą, garantuojantį dyzelino eksportą į Prancūziją, o lapkritį Vokietija su Kataru sudarė 15 metų dujų tiekimo sutartį – didžiausią Persijos įlankos regione.
Prekyba ne nafta per pirmuosius devynis 2022 m. mėnesius perkopė 57 proc. ir sumušė visus rekordus. Gruodį JAE užsienio prekybos ministras Thanis bin Ahmedas al-Zeyoudis žadėjo „prekybą pakelti į dar aukštesnį lygį“. Tiesa, nors vyriausybės turtėja, paprasti žmonės vis vien jaučia išaugusias energijos kainas.
Rijadą ir Abu Dabį erzina JAV nuolat pabrėžiama prasta žmogaus teisių situacija jų šalyse bei regiono saugumo problemų nepaisymas. Nors Įlankos šalys nesilaiko Rusijos naratyvo, bet suvokia Maskvos nerimą dėl nacionalinio saugumo. Saudo Arabiją stebina Ukrainos ir Jemeno karų panašumas. Jemene Rijadas norėjo turėti saugią, draugišką vyriausybę be priešiškos įtakos. Lygiai kaip Rusija, arabų požiūriu, mato problemą, jei Ukraina įstotų į NATO. Tad „stalai atsigręžė į Putiną, – sako Kristianas Coates‘as Ulrichsenas, Rice universiteto Beikerio instituto politologas. – Jo izoliacija tapo Mohamedo Bin Salmano sugrįžimu į tarptautinę areną.“ 2016 m. sudarytas aljansas tarp Rijado vadovaujamos naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ir Rusijos dominuojančių naftos gamintojų virto OPEC+.
Šiandien Kremlius išgyvena krizę, todėl naftos rinkoje „Saudo Arabija tapo valdytoja, o Rusija – tik bendradarbė“, – teigia G. Gause‘as. Ir nors Kremlius per pastarąjį dešimtmetį bandė gerinti santykius su Įlankos regionu žaliavos gaminimo srityje, bet neįstengė gaminti plataus vartojimo prekių kaip Kinija. Artimieji Rytai kapitalizavosi pirkdami pigų rusišką mazutą, kuriuo kūrena savo elektrines, kad atlaisvintų daugiau žaliavos eksportui. Šiems sandoriams tyliai pritaria Vašingtonas, norintis išlaikyti Rusijos energiją rinkoje. Fudžeiros uostas (JAE) lūžta nuo Rusijos importo produktų, nes, „Kpler“ duomenimis, rusiško mazuto siuntos 2022 m. padvigubėjo.
Metų pradžioje Abu Dabyje surengtoje didžiausioje regione gynybos parodoje (IDEX) Rusijos stendas stovėjo atokiau nuo lankytojų. Nors čia dalyvavo 8 rusų ginklų įmonės, įskaitant „Kalashnikov Group“ ir „Rosoboronexport“. Be to, pristatyti kare naudojami dronai-kamikadzės. Būtent pateikiamų ginklų naudojimas praktikoje yra „vienas rusiškos ginkluotės pranašumų prieš konkurentus“, – pasak „Rostec“ spaudos tarnybos, teigė įmonės vadovas Sergejus Čemezovas.
Oficialiai pabrėžiama, kad Artimieji Rytai yra svarbūs Rusijos ginklų prekybos partneriai, tačiau Europos ir Įlankos šalių santykių ekspertei Cinziai Bianco tai kelia abejonę. Regione pastebima, jog Ukrainos karas atskleidė Rusijos ginklų kokybės trūkumą bei žemą gamybos lygį. Įlankos kraštai nebegali daugiau kliautis tvirta Rusijos parama savo apsaugai. Be to, kyla klausimas, kiek kariaujanti Maskva išlaikys stabilų gynybos eksportą, kai tiek įrangos reikia Ukrainoje. Todėl arabai „dabar labiau orientuosis pirkdami NATO ginkluotę.“
Kremlius regi Artimuosius Rytus kaip saugų užutėkį, pavyzdžiui, „Lukoil“ savo prekybines operacijas pernai perkėlė į Dubajų. Tačiau ši erdvė pamažu traukiasi. Pasak „Middle East Eye“ šiemet ES įvedė sankcijas Dubajuje įsikūrusiai Rusijos valstybinės laivybos milžinės patronuojamajai įmonei „Sun Ship Management“, kuri priklauso Rusijos vyriausybės kontroliuojamai laivybos bendrovei „Sovcomflot“. ES žiniomis, „Sun Ship“ veikė kaip viena pagrindinių Rusijos naftos transportavimą jūra vykdančių įmonių (transportavo daugiau nei 70 proc. Rusijos energijos pajamų). Vasario 24 d. JAE veikiančiam Rusijos „MTS Bank“ taip pat skirtos JAV sankcijos. Maskvoje ir Abu Dabyje filialus turintis „MTS Bank“ papildė JAV sankcijų sąrašą, kuriame yra daugiau nei 200 asmenų bei objektų Europoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, kaltinamų remiant V. Putino karą.
Naujojo Amerikos saugumo centro sankcijų ekspertė Rachel Ziemba teigia, jog „bankas iki šiol išvengė sankcijų dėl dydžio bei riboto finansinio vaidmens svarbių prekių srityje.“ Tačiau JAV Iždo departamento pranešime sakoma, kad „veikėjai, kuriems taikomos sankcijos, kreipiasi į mažesnius bankus ar turto valdymo įmones, siekdami išvengti suvaržymų, nes Rusija ieško būdų sugrįžti į tarptautinę sistemą.“
Kita vertus, Įlankos valstybės nėra visiškai abejingos esamai situacijai. Vasario 27 d. Kyjive įvyko pirmasis (nuo 1991 m.) oficialus Saudo Arabijos užsienio reikalų ministro vizitas. Pats svarbiausias arabų delegacijos vizitas nuo karo pradžios. Jo metu Ukrainos prezidentas su princu Faisalu bin Farhanu pasirašė 400 mln. JAV dolerių pagalbos šaliai susitarimą bei aptarė Karalystės vaidmenį atkuriant Ukrainą po karo.
Konfliktas Europoje arabų šalims yra tartum bandymų poligonas didesniam susirėmimui, kurio tikimasi tarp Kinijos ir JAV, o kartu puiki galimybė išbandyti savo sistemų atsparumą tarptautinėms sankcijoms.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.