Nugalėtojai
Gitanas Nausėda. Vyšnia ant torto būtų tapęs pergalės pirmame ture scenarijus. Kai tik buvo pradėti skaičiuoti balsai, atrodė, jog tai gali būti įmanoma.
Nors sociologinės apklausos rodė, kad Prezidentas yra vienodai populiarus tarp visų visuomenės grupių, bet visgi populiarumas Vilniuje bei kituose didžiuosiuose miestuose yra kiek žemesnis ir tai sutrukdė pasiekti pergalę pirmame ture. Prezidentas daugiau negu pusėje rinkimų apygardų gavo daugiau kaip 50 proc. balsų.
Jo rezultatas – tik 1,8 proc. žemesnis, negu buvo pasiektas 2014 m. perrinkimo siekusios Dalios Grybauskaitės. Dabar G. Nausėda jau gali būti ramus dėl pergalės. Sunku sugalvoti scenarijų, kuriame padėtis galėtų dramatiškai pasikeisti Ingridos Šimonytės naudai. Net jeigu būtų išslaptinta dalis pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadų, tai šiuo metu per daug G. Nausėdai nepakenktų, nes šalininkai tokį veiksmą sietų su rinkiminėmis batalijomis, o ne teisingumo paieškomis.
Rinkimų naktį Prezidento aplinkoje buvo gausu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narių, o jis nedviprasmiškai kalbėjo apie gerą tarpusavio supratimą. Tad galima tikėtis aktyvaus G. Nausėdos vaidmens ir tolimesnėse šių metų rinkiminėse batalijose.
Tokius scenarijus, kai rinkimuose netikėtai gerai pasirodo Ukrainos šalininkus „karo stovykla“ vadinantys politikai, paskutiniu metu matėme ir kitose šalyse. Kitas etapas aiškus – Seimo rinkimai. Kadangi iki Seimo rinkimų liko mažiau negu pusmetis ir naujai kuriama partija į jų traukinį įšokti nebespės, turbūt galiausiai E. Vaitkus nuspręs perimti kurią nors iš dabar egzistuojančių, bet praktiškai nefunkcionuojančių politinių jėgų.
Eduardas Vaitkus. Dar prieš metus jis buvo mažai kam žinomas radikalių pažiūrų veikėjas. 2008 m. Seimo rinkimuose Darbo partijos sąraše jam buvo patikėta 28 vieta, rinkėjai jį nureitingavo į 59-ąją. 2020 m. Seimo rinkimų Drąsos kelio kandidatų sąraše jis buvo 10-as, po reitingavimo pakilo į 4 vietą, bet partija buvo toli nuo patekimo į Seimą. Vargu, ar po šių rinkimų buvo galima tikėtis, kad tokios biografijos politikas kada nors galės startuoti Prezidento rinkimuose.
Tačiau E. Vaitkus nesunkiai surinko parašus ir rinkimuose aplenkė teoriškai geresnes startines pozicijas turėjusius kandidatus – Dainių Žalimą, Andrių Mazuronį bei Giedrimą Jeglinską. Dalis žmonių E. Vaitkų palaikė dėl prorusiškų pažiūrų – tai itin akivaizdu Visagino ir Šalčininkų apygardose. Tačiau beveik visoje Lietuvoje kandidatas stabiliai rinko po 4–5 proc.
Čia svarbus gali būti ir manipuliavimo karo baime faktorius – tokius scenarijus, kai rinkimuose netikėtai gerai pasirodo Ukrainos šalininkus „karo stovykla“ vadinantys politikai, paskutiniu metu matėme ir kitose šalyse. Kitas etapas aiškus – Seimo rinkimai. Kadangi iki Seimo rinkimų liko mažiau negu pusmetis ir naujai kuriama partija į jų traukinį įšokti nebespės, turbūt galiausiai E. Vaitkus nuspręs perimti kurią nors iš dabar egzistuojančių, bet praktiškai nefunkcionuojančių politinių jėgų.
Tačiau Seimo rinkimai bus gerokai sudėtingesni – alternatyvų rinkėjams bus gerokai daugiau (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos jis nenukonkuruos) ir pasiekti panašaus lygio palaikymo E. Vaitkui turbūt nepavyks.
Ingrida Šimonytė. Kritikai gali skaičiuoti, jog premjerė, palyginti su 2019 m. Prezidento rinkimais, prarado daugiau negu 150 tūkst. balsų. Tačiau tinkamesnė lyginimo kategorija būtų kito premjero – Sauliaus Skvernelio rezultatas tais pačiais 2019 m. Jų rezultatai praktiškai vienodi – abu gavo apie penktadalį balsų, tik I. Šimonytei tai atvėrė kelią į antrą rinkimų turą. Premjero pozicija nėra dėkinga. Jai teko imtis daugybės sunkių krizių valdymo, kai rinktis buvo galima tik tarp nepopuliarių sprendimų. Žinoma, neišvengta ir klaidų bei pačios premjerės sprendimų sukeltų krizių. I. Šimonytė neturi šansų pasipriešinti G. Nausėdai.
Tačiau išspaustas maksimalus įmanomas rezultatas – Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) būtų buvę skaudu matyti I. Vėgėlę antrame ture. I. Šimonytės rezultatas turėtų įkvėpti optimizmo ir prieš Seimo rinkimus, bet nereikia visko piešti per daug rožinėmis spalvomis.
Premjerė kartu su Laisvės partijos iškeltu Dainiumi Žalimu surinko kiek daugiau negu 330 tūkst. balsų. Bet per Seimo rinkimus žmonės nebūtinai balsuos strategiškai (dėl to turbūt nukentėjo D. Žalimas), savo dalį atsirieks Prezidento rinkimus praleidęs Liberalų sąjūdis (tačiau apklausos rodė, kad nemaža dalis šios partijos elektorato balsuos už G. Nausėdą).
Apkalta pridėjo matomumo ir neturėjo jokių neigiamų pasekmių – jeigu ir buvo tokių anksčiau R. Žemaitaitį palaikiusių asmenų, kuriuos nuvylė antisemitiniai pasisakymai, jie nuo politiko nusigręžė dar iki Konstitucinio Teismo sprendimo. Šis rezultatas parodo, kad uraganinis politikos stilius turi savo rinkėją. Pagal apygardų, kuriose finišavo antras, skaičių R. Žemaitaitis netgi aplenkė I. Vėgėlę.
Remigijus Žemaitaitis. Ketvirtoji vieta nėra netikėtas rezultatas. Kažkiek netikėta yra tai, kad už R. Žemaitaitį balsavo beveik dešimtadalis rinkėjų. Ir tikrai tai nereiškia, kad kas dešimtas Lietuvos gyventojas yra antisemitinių pažiūrų – R. Žemaitaitis ir iki šios istorijos buvo ryškus bei gana skandalingas politikas. Apkalta pridėjo matomumo ir neturėjo jokių neigiamų pasekmių – jeigu ir buvo tokių anksčiau R. Žemaitaitį palaikiusių asmenų, kuriuos nuvylė antisemitiniai pasisakymai, jie nuo politiko nusigręžė dar iki Konstitucinio Teismo sprendimo. Šis rezultatas parodo, kad uraganinis politikos stilius turi savo rinkėją. Pagal apygardų, kuriose finišavo antras, skaičių R. Žemaitaitis netgi aplenkė I. Vėgėlę. Koją pakišo prasti rezultatai didžiuosiuose miestuose – net ir Klaipėdoje, kur prieš metus solidžiai pasirodė mero rinkimuose, šįkart politikas liko tik penktas. Žinoma, Seimo rinkimai „Nemuno aušrai“ bus sunkesni – konkurencija juose bus didesnė.
Vidutiniokai
Dainius Žalimas. Jo tikslas Prezidento rinkimams labai paprastas, nors galbūt skamba nelogiškai – tapti Europos Parlamento nariu. Jeigu šis tikslas bus pasiektas, tada galėsime D. Žalimą priskirti prie Prezidento rinkimų nugalėtojų, jeigu nepavyks – prie pralaimėjusiųjų. Tačiau rezultatas Prezidento rinkimuose yra nuviliantis, padėtį kiek pataisė tik Vilnius. Reikia vertinti ir tai, kad dalis visuomenės balsuoja strategiškai. D. Žalimo palaikymas galėjo būti aukštesnis, bet dalis žmonių nusprendė pasirinkti ne D. Žalimą, o I. Šimonytę paprasčiausiai dėl to, kad norėjo padaryti viską, jog antrame ture nebūtų I. Vėgėlės. Ne veltui tada, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nusprendė atšaukti Aurelijaus Verygos kandidatūrą ir paremti I. Vėgėlę, viešojoje erdvėje buvo siūlančių D. Žalimui pasitraukti ir palaikyti premjerę. Tačiau jis to nepadarė, nes sprendžia savo politinės ateities klausimus.
Andrius Mazuronis skelbdamas apie savo kandidatavimą paminėjo, kad tam didelę įtaką turėjo pasikeitęs Viktoro Uspaskicho apsisprendimas dėl dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose. Politikas tikėjosi, kad V. Uspaskichas maksimizuos rezultatą europiniuose rinkimuose, o dalyvavimas Prezidento rinkimuose bus gera reklama Darbo partijai (DP) prieš Seimo rinkimus. Tačiau DP įkūrėjas eilinį kartą tapo partijos inkaru, kai įklimpo į skandalą dėl galimai neteisėto išmokų iš Europos Parlamento gavimo. Jeigu A. Mazuronis būtų iš anksto žinojęs, kokie nemalonumai laukia, galbūt ir nebūtų dalyvavęs Prezidento rinkimuose. Galutinis rezultatas nėra netikėtas ar ne pagal galimybes – politikas neliko paskutinis ir gavo beveik 20 tūkst. balsų. Tačiau dabar laukia dar rimtesnis uždavinys – pasiekti, kad Darbo partijai šie rinkimai nebūtų vieni iš paskutinių istorijoje.
Pralaimėtojai
Giedrimas Jeglinskas. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gali ieškoti pasiteisinimų dėl prasto rezultato. Galbūt slėptis už to, kad jie įvedinėja naują veidą į Lietuvos politiką. Tačiau kad ir kaip būtų, jų kandidatas liko paskutinis. G. Jeglinskas nuolat pabrėždavo savo tarptautinę patirtį. Debatai parodė, kad užsienio ir saugumo politikos klausimais jo ekspertize abejoti neverta, tačiau G. Jeglinskas toks šiuose rinkimuose buvo ne vienintelis. Kandidato patirties karinėje žvalgyboje neužteko, kad jis nebūtų pergudrautas Baltarusijos propagandistų. Galiausiai, dabartinę G. Jeglinsko svorio kategoriją nusako S. Skvernelio mintis, kad kandidatas būtų geras krašto apsaugos ministras. Galbūt ir būtų, bet šie Prezidento rinkimai jam veikiausiai yra pirmi ir paskutiniai.
Vargu, ar I. Vėgėlė pasitrauks iš politikos. Jeigu jis būtų patekęs į antrą turą, tada būtų dar paklausesnis pasirinkimas partijoms, norinčioms sustiprinti savo pozicijas prieš Seimo rinkimus. Bet net ir su dabartine savo padėtimi jis tikrai išliks patrauklus kandidatas į premjerus „valstiečiams“, nes geresnių alternatyvų jie nelabai turi.
Ignas Vėgėlė. Nepadėjo ir žinomų žmonių desantas kandidato užnugaryje – I. Vėgėlė nepateko į antrą turą. Žinoma, prie tokio rezultato prisidėjo tai, kad jis šiuose rinkimuose nebuvo vienintelis, nusitaikęs į asmenų, nusivylusių Lietuvos politinės sistemos veikimu, balsus. Advokatas savo pasisakymais buvo gerokai nuosaikesnis už R. Žemaitaitį ar E. Vaitkų ir pasirinko kiek rafinuotesnę komunikacijos liniją. Savo pagrindiniu kampanijos taikiniu pasirinko G. Nausėdą, turbūt tikėdamasis nuvilioti dalį jo socialiai konservatyvaus elektorato. Tačiau šios strategijos kelio į antrą turą neatvėrė, nors I. Vėgėlė turbūt vienintelis be G. Nausėdos bent jau nuosekliai sugebėdavo skleisti žinią, kad tiki savo pergale. Prie sėkmės neprisidėjo ir keli rimti komunikaciniai paslydimai, po kurių iš komandos pasitraukė Vidas Rachlevičius. Rinkimų rezultatai parodo, kad iš „gelbėtojų“ kategorijos kandidatų regionai mieliau rinkosi radikalesnį ir žemiškesnį R. Žemaitaitį. Didžiuosiuose miestuose geriau sekėsi I. Vėgėlei, bet tai leido pakilti tik iki trečios vietos. Vargu, ar I. Vėgėlė pasitrauks iš politikos. Jeigu jis būtų patekęs į antrą turą, tada būtų dar paklausesnis pasirinkimas partijoms, norinčioms sustiprinti savo pozicijas prieš Seimo rinkimus. Bet net ir su dabartine savo padėtimi jis tikrai išliks patrauklus kandidatas į premjerus „valstiečiams“, nes geresnių alternatyvų jie nelabai turi.