Nežali Žalieji
Žaliųjų frakcija Europos Parlamente praėjusią kadenciją turėjo 52 narius, o po šių metų rinkimų jų skaičius išaugo iki 74 narių. Atrodytų – vos ne žalioji banga nuvilnijo per Europą, susirūpinusią dėl gamtosaugos. Deja, Žaliųjų frakcija yra panašaus žalumo kaip žaliavalstiečiai Lietuvoje, kurių atstovai irgi jungiasi į šią frakciją pagal žodį „žalias“.
Tie, kas norėtų būti žaliais Europos Parlamente, negavo nė vieno mandato 12 ES šalių. Rytinėje ES dalyje, kuriai priklauso Lietuva, jie šį tą laimėjo tik trijose iš 11 šalių. Negana to, laimėjo partijos, nesusijusios su žaliųjų ideologija.
Frakcijoje dabar yra čekų Piratų partija, kurios pavadinimas daug pasako, Latvijos Rusų sąjunga, kuri turi bendradarbiavimo sutartį su Vladimirui Putinui tarnaujančia Rusijos Vienybės partija, „kad stiprėtų rusų pasaulio vienybė“ (po Ukrainos užpuolimo 2014 m.) ir Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga, vadovaujama kolūkio pirmininko sūnelio, užsiimančio labai nežaliu cheminių trąšų iš Rusijos verslu.
Toje margoje frakcijoje esanti Europos Žaliųjų partija, kelianti gamtosaugos klausimus į pirmą eilę, turi vieną narį iš Lietuvos, ir tai yra anaiptol ne žaliavalstiečiai, o Lietuvos žaliųjų partija, kurią Seime atstovauja vienas narys – Linas Balsys.
Koks Žaliųjų svoris Europos Parlamente?
Europos Parlamente yra septynios grupės, sudarytos pagal narių politinių pažiūrų panašumą. Dabar Žaliųjų frakcija ūgtelėjo dėka bangos turtingose ES šalyse – Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje.
Taip atsitiko todėl, kad tradicinės partijos apleido centristiškai nusiteikusią vidurinę klasę, ir dalį to segmento pritraukė pirminį savo radikalumą atmetę žalieji. Toji dalis nėra didelė, ką rodo frakcijų dydis naujajame Europos Parlamente.
Iš 751 vietos parlamente daugiausiai turi Europos liaudies partija – 182 mandatus. Jai priklauso Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Frakcijos pirmininkas yra Manfredas Weberis, kuris buvo pagrindinis kandidatas į Komisijos pirmininkus, tačiau kelią jam užkirto jo griežta pozicija prieš „Nord Stream 2“.
Šią nuostatą, kuri atitinka ir Lietuvos interesus, jis šiemet išsakė Lenkijoje ir Lietuvoje. Pas mus jis viešėjo pakviestas jo frakcijos narės ir bičiulės Laimos Andrikienės.
Per svarstymus M. Weberio kandidatūrai pasipriešino Emmanuelis Macronas, norintis atkūrinėti santykius su Vladimiru Putinu, todėl nesutikęs palaikyti mūsų interesų gynėjo. Nežiūrint to, Lietuvos draugas krikdemas M. Weberis toliau lieka aukščiausios prabos politiku, kuris vadovaus didžiausiai frakcijai Europos Parlamente.
Antra pagal dydį frakcija yra socialistai ir demokratai, turintys 153 mandatus. Tretieji yra liberalių pažiūrų nariai, susibūrę į frakciją „Atnaujinkime Europą“ su 108 mandatais. Ir tik ketvirtoje vietoje mes randame margą Žaliųjų frakciją, turinčią 74 balsus.
Turėdami apie 10 proc. parlamento balsų, kartais Žalieji gali lemti atskirus balsavimus, tačiau tokio dydžio frakcijos nediktuoja Europos dienotvarkės.
Žalieji kaip stogas Lietuvos šmeižimui
Kadangi Žaliųjų frakcijoje priglaudžiami visokio plauko paukšteliai, jie traukia įvairias giesmes. Negausi frakcija, norėdama būti kuo skaitlingesnė, laimina jų sklaidą Europos Parlamente.
Galime tik spėlioti, ar jie pritaria turiniui, ar jie tiesiog ignoruoja turinį, duodami savo pritarimą. Normalūs prognozuojami ir kokias nors vertybes atstovaujantys politikai tarsi turėtų atsižvelgti, ar frakcijos globojamas ir finansuojamas renginys atitinka frakcijos idėjines nuostatas.
Manau, šito mes galime tikėtis ir iš Žaliųjų frakcijos.
Iš pradžių buvo skelbta, jog Lietuvą atstovaus šiuo metu areštuoto įtariamojo antivalstybine veikla Algirdo Paleckio advokatas Algis Petrulis.
Vietoj jo atvyko Giedrius Grabauskas, programoje pristatomas kaip žurnalistas (nesu girdėjęs apie tokį vadinamąjį kolegą), kuris yra raudonomis vėliavomis mostaguojančio Socialistinio liaudies fronto pirmininkas.
Per vasario renginį Europos Parlamente buvo platinama brošiūra rusiškai „Politinės represijos ir politiniai kaliniai Pabaltijyje“, pasirašyta spaudai Maskvoje sausio 30 d. Vienas iš brošiūros skyrių skambiai vadinasi „Nusikaltėliai sodina nekaltuosius: „Sausio 13-osios bylos“ teismas“.
Renginio kalbos buvo rusų ir anglų. Nei konservatoriai, nei socialistai, nei liberalai tokių renginių po Europos Parlamento stogu nerengia ir nefinansuoja. Priešingai elgiasi žalieji.
Nuo Lietuvos Europos Parlamente dirbęs ir Žaliųjų frakcijai tuo metu priklausęs Bronis Ropė net nepyptelėjo dėl jo šalies ir žmonių šmeižimo. Dabar jis tęsia veiklą toje pat frakcijoje, sulaukęs dar vieno kolegos Stasio Jakeliūno, kurio tyrimas dėl bankų savivalės Lietuvoje kabino tiek dešiniuosius, tiek kairiuosius.
Ar jūs galite įsivaizduoti Žaliųjų atstovą – tarkime, Virginijų Sinkevičių ar Godą Burokienę – šalia jos, dirbantį ranka rankon? Ar galima tikėti, kad tos pačios didžiosios frakcijos neišsiųs tokio kandidato namo per balsavimą?
R. Karbauskis eilinį kartą kabina makaronus ir eilinį kartą susimaus. Vargas šaliai, kai joje balsą gauna pasipūtę neišmanėliai.