Rimvydas Valatka. Damaskas per 11 dienų

Baigėsi viena įspūdingiausių Artimųjų Rytų kelionių iš Alepo į Damaską, prieš kurią nublanksta ir pulkininko Th.Lawrence’o surengtas arabų raitelių žygis prieš sultono armiją po Pirmojo pasaulinio karo. Lapkričio 27-ąją startavęs margos kaip genys Sirijos sukilėlių armijos safari pribaigė 53 m. trukusią al Assadų – alavitų mažumos diktatūrą. Bet šio režimo griūtis – antraeilis ar net trečiaeilis istorijos faktas.

Anksčiau už Assadą iš Sirijos, mėtydami brangią techniką, muilą nešė Rusijos reicho ir Irano ajatolų sargybinių būriai.

Asaditų Sirija nuo arabų pavasario pradžios 2011 m. buvo tik Irano ir Rusijos protektoratas, laikęsis ant rusų ir iraniečių durtuvų, o ypač aviacijos bombų. Todėl svarbiausias įvykis čia – triuškinamas Rusijos ir Irano pralaimėjimas.

„Damaskas per 11 dienų“ Rusijai strategine prasme, ką jau kalbėti apie jos fuhrerio ir reicho gauleiterių fanaberiją, – gal net didesnis smūgis nei žlugusi ofenzyva „Kyjivas per tris dienas“.

Apie karinio jūrų laivyno bazes Viduržemio jūroje svajojo dar Rusijos carai. Putinas ne be pagrindo pūtėsi, kad jis įgyvendino carų geopolitinę svajonę. Dabar ir čia rusai išgirdo iki skausmo pažįstamą „Russkij vojennyj korabl, idi na**ui!“

Artimųjų Rytų geopolitinio turgaus svarstyklės per 11 dienų pakeitė svorio centrą. Rusai nulėkė nuo jų, o Iranas liko be dantų. Prieš 11 dienų net drąsiausi politiniai pranašai savo vizijose to nematė. Įrodymas, kad net juodžiausioje tamsoje pasirodęs spindulys gali smogti blogiui.