Kur buvęs, kur nebuvęs, kaip reinkarnuotas Kindziulis, prie mikrofono šmėstelėdavo Karbauskis. Sušvilpdavo sau pagoniškai: „Konservatoriai!“ Ir pranykdavo tarp Skardžiaus vėjo jėgainių, „Rostselmaš“ kombainų ir dailiai gelžkelyje išrikiuotų ešelonų su dučės Putino salietra.
O tuo metu mokyklose, įkaitusiose kaip nealkoholinio alaus skardinės, abiturientai murkdėsi iš kojų verčiančiame valstybinės brandos klausime: kas svarbiau – mylėti ar būti mylimam?
Tai nugirdęs Sorosas ryžosi skelbti Europos galą. Babčenka – prisikelti. Liūtai, tigrai ir jaguaras ta proga buvo susemti ir grąžinti į narvus. O Seimo Lenkų rinkimų akcijos narys Mackevičius taip susinervino, kad pamiršo gimtąją kalbą – rusiškai toli pasiuntė Varšuvos ambasadorę.
Vienas Bakas nieko nesuprato. Maudėsi, kaip jam atrodė, VSD pažymų ilgametės šlovės spinduliuose.
Per 12 metų prūsiško-rusiško-sovietinio muštro, vykdomo abejotinos prabos kaimo literatūros garbintojų, ryšinčių Julijos skarelėmis (kaip rašė Beresnevičius, kai pas mus pradėjo eiliuoti Maironis, prancūzai jau turėjo Baudelaire’ą), jaunoji lietuvių karta suprato – net iš totalios kvailybės Lietuvoj šiukštu juoktis.
Tarkim, atsakyti žydiškai – klausimu į klausimą. O jei dar tiksliau, tai, kaip įprastai skaičiuoja Kultūros komiteto pirmininkas, – tūkstančiais, šimtais tūkstančių klausimų.
Pvz., kas svarbiau yra Sąjūdžio 30-metį mininčioje Lietuvoje – būti sąžiningu, rašyti tai, ką galvoji, leisti sau pasijuokti iš brandaus valstybinio marazmo ir gauti 60 proc., ar rašyti taip, kaip reikia, ir gauti šimtuką?
Rašyti tiesą apie valstiečių valdymą ir būti užtampytam valdiškų etikos komisijų ar paploninti liežuvį ir pretenduoti į Karbauskio-Skvernelio paramą „teisingai“ žurnalistikai?
Kas svarbiau – būti buvusiu Sąjūdžio pirmeiviu ir ubagu, ar buvusiu Naisių kolchozo pirmininku (ir jo sūnumi), 1988 m. sakiusiu, kad š… tas Sąjūdis, nes nepriklausomybę mums gera valia gali duoti tik rusai, o, Sąjūdžiui iškovojus laisvę, susigrobusiu dešimtis tūkstančių ha žemių, ES milijonus ir gera Maskvos valia priedo dar gavusiu nešvarios rusiškos salietros bei galiausiai – visą valstybę?
Kas geriau – būti valstiečiu, kaip ekspolicininkas Gaižauskas, kuriam atleidžiama viskas, ar vargti opozicijoje, kaip ekspolicininkas Gailius? Ar svarbiau būti Karbauskio opričniku Širinskiene, ar jos ujamu Kubilium? Geriau ketvirtį amžiaus būti Mockaus Kurlianskiu ar kadenciją – Skvernelio Baku?
Kas svarbesnis – prie valdžios partijos prisiplakęs vienadienis kvailys ar arogantišku pravardžiuojamas politikas su principais? Kas laimėjo – partijas po kilimu makiaveliškai valdęs oligarchas, koncerno „MG Baltic“ prezidentas Mockus ar oligarchas Karbauskis, „Agrokoncerną“ pavertęs valdančiąja partija?
Kas dabar geriau eis – „Stumbro“ degtinė, „Mitnijos“ statybos ar Putino salietra su Skardžiaus šeimos vėjo verslais ir jų pagardais? Kas svarbesnis Sąjūdžio 30-metį tarsi pro sukąstus dantis mininčiai Lietuvai – eilinis Skardžius ar Karbauskio žadėtas neeilinis skaidrumas ir darna?
Kuo geriau būti – Karbauskio Pranckiečiu ar Uspaskicho Graužiniene?
Pagaliau, kas geriau – būti svieto perėjūnu iš Urdomos, kaip Uspaskichas, kuris turi partiją, į kurią visada gali sugrįžti? Ar būti vietiniu Butkevičium, kuris nebeturi nei partijos, nei kur sugrįžti?
Ar geriau būti išrinktai „Swedbank“ metų vadybininke, kuri negaus banko akcijų, ar dirbti paprasta banko vadybininke, kurią vien tik sau išsirenka perspektyvus policininkas, o bankas suteikia akcijų už septynis gabalus?
Čia – jei tik egzaminatorės, kaip maldaknyges biusthalteriuose slepiančios Salomėjos tomelius, leistų – išmanus XXI a. antrojo dešimtmečio pab. abiturientas galėtų peršokti prie mokyklinių egzaminų temų: ar žmogus yra savo likimo kalvis ir kas savam krašte geriau nei svetur?
Yes, yes, yes! Kalvis geriau. Nereikėtų nė Putino-Mykolaičio anei Sarbievijaus citatų. Toks pavyzdys iš Suvalkijos lygumų, Vyriausybės aukštumų. Nors ir nedeklaruotas.
Pagaliau, kas iš tiesų svarbiau – ar egzaminų temas geriau pirkti viešojo konkurso būdu iš prieštvaninių kaimo liktarnų už daug pinigų, kaip dabar, ar geriau jas sugalvotų Švietimo ir mokslo ministerija, kuri dabar tokių plačių mostų?
Ne ant tokių pataikėte. Lietuvos mokslininkai pergudravo, kaip informuoja spauda, net vaistams atsparias, itin kietus smegenis turinčias bakterijas. Švietimo liktarnų nepergudraus nė mokslininkai.
Už tokius klausimus abiturientas būtų suvartytas ir pavarytas. Apkaltintų vaiką, kad nesirėmė Tumu-Vaižgantu ir Krėve-Mickevičium. Literatūra, kurios penktos kartos vilniečiai ir kauniečiai nebegali raukti net labai norėdami. Nė užsikodavę patriotizmo torpeda.
Nepaisant to, pėsčiomis į Vilnių daukantiškai atėjusios skepetuotos lituanistinės pamėklės tokia lektūra toliau gąsdina vaikus. Nemačiusius nei protingos Karbauskio karvės, nei pasaulyje analogų neturinčių čempių. Kuriomis savo pavyzdžiu Naisių ponas antai norėjo apauti visus mažutėlius.
Egzaminų užduočių kūrėjams raudonų kortelių, kaip futbole, nerodo, licenzijos, kaip medicinoje, neatima. Bet ar ne toks mokinių luošinimas Lietuvą, prieš 30 m. pakeltą Sąjūdžio, ratu vėl neveda ten, kur ji buvo prieš Sąjūdį – į vienos teisingos nuomonės ir totalinio sekimo gyvulių ūkį.
VSD referatu, paskelbtu, kaip Seimo NSGK išvados, vieni džiaugiasi iš naivumo – kad bus apsivalymas. Kiti tai daro iš baimės – o kas, jei ir mane įrašinėjo?
Vaizdelis iš tiesų atsiveria nekoks. Verslininkai ir žiniasklaidos savininkai – kaip neišauklėti mužikai. Teisėjai, prokurorai, Seimo nariai ir ministrai – be savigarbos.
Bet yra ir kita medalio pusė. Iš kurios plika akimi matyti, kad Lietuvos tauta – pato situacijoje. VSD organizuoja totalų savų piliečių šnipinėjimą ir masinį pokalbių pasiklausymą. Ar tam buvo įkurta VSD, kad kaip KGB, toliau totaliai sektų lietuvius? Sąjūdžio žmogaus atsakymas būtų: ne.
Ar Lietuvoje dar galioja žmogaus teisės – ne popieriuje, o tikrovėje?
Kai vienas(!) Šiaulių teisėjas dešimtmetį tiesiogine to žodžio prasme štampuoja teismo leidimus šnipinėti šimtams, o gal tūkstančiams žmonių, ir niekam Seime, Aukščiausiame Teisme, Prezidentūroje tai neužkliūna. Kai Seimo komitetas savo išvadomis pavadina tai, ką nekritiškai nurašė nuo VSD pažymos. Kai vienų koncernų įtaka „išvadose“ pateikiama smukmeniškai, o kitų – apeinama 350 km lanku.
Kai žiniasklaida tik perpasakoja VSD pažymos turinį, nesuabejodama net faktiniais neatitikimais kaltinimuose. Kai nekeliami tokie paprasti, bet neprasti klausimai – ar VSD pažyma buvo skirta viešam vartojimui, ar tie popieriai nebuvo tik dar vienas politinės kovos po kilimu būdas? Pagaliau, kas tai rašė – kokio išsilavinimo šis žmogus, ar suvokia kontekstą, ar nėra politiškai angažuotas?
Ką nagrinėja žiniasklaida, kai bent jau iš mandagumo reikėtų paklausti, ar pamatinėms žmogaus teisėms ir laisvėms po NSGK išvados neiškilo dar didesnis pavojus?
Didžiausio dienraščio aktualijų skyriuje skelbiama atsrologės prognozė – kam kelią į Prezidento postą nušvies žvaigždės?
Pasirodo, svarbiau yra žinoti, kad Skvernelis pagal savo horoskopą, prasidedantį mėnuliu, o mėnulis – tai juk socialinė gerovė, yra Liūtas, jo Saulė patenka į pirmąjį laispnį, o tai – pergalės deivės Nikės laipsnis.
Kai jau taip, kuo geriau būti – iš Liūnebacho zoosodo pabėgusiais liūtais, kuriuos greitai supakavo ir vėl sukišo už grotų, ar pabėgėle meška, kurią policininkai nukovė? Ar geriau mušti pačiam, ar būti užmuštam? Tegu ir pirmojo laipsnio Saulės.
Temų kitų metų egzaminui – nors mėšlinėmis vežėčiomis vežk. Tik ko tai širdis nesidžiaugia. Gal žinote, kodėl, aū, žmonės, kurie ne liūtai?