Tomas Sinickis. Internetas vėl šypsosi

Praėjusi savaitė – ypač jos antroji pusė – sugrąžino šypsenas į mūsų veidus bei, kas dar svarbiau, mūsų šypsenas į internetą. Man, kaip ir jums, net kelis kartus džiaugsmo ašaros skruostais tekėjo. Neabejoju, kad kai kuriais atvejais neapsieita ir be pagirių. Na, bet jei galima Puerto Rike, galima ir tėvynėje. Kodėl gi ne.

Po ilgų mėnesių tylos į pasaulio žiniasklaidos antraštes, monitorius bei ekranus sugrįžo Ukraina. Kursko regione surengusi netikėtą ir, kaip kol kas atrodo, sėkmingą puolimą prieš Rusijos Federaciją, piktos meškos atakas kenčianti užsispyrėlė parodė, kad yra ne tik gyva, bet taip pat linkusi kovoti toliau. Ar pakankama priežastis nusišypsoti? Žinoma.

Kaip taip atsitiko? Matyt, yra du galimi scenarijai ir abu jie Vovkai neturėtų patikti. Pirmas – Rusija neturi žvalgybos. Antras – Rusija žvalgybą turi, bet ukrainiečius įsileido vis tiek.

Jei antras scenarijus yra teisingas, tuomet visa tai yra arba gudraus plano dalis, arba bandymas pakenkti pačiam carui, parodant, kad jis visiškai nekontroliuoja situacijos. Jei tai gudrus planas, tuomet jo pasekmė galėtų būti dar viena mobilizacija arba kai kas dar baisesnio. Aš vis dėlto noriu tikėti, kad teisingas scenarijus yra pirmasis. Tokiu atveju tai būtų pakankama priežastis nusišypsoti. Todėl ir šypsomės. Kodėl gi ne?