Ar galima į šalies sportą pažiūrėti kaip į savotišką discipliną, kurioje nebūtinai patys dalyvaujame, bet organizuojame komandas (ir renkame atstovus), kurie po mūsų vėliava laimi (viską iš eilės)?

Juk sportas visų pirma yra verslas. Jis reikalingas tam, kad visokie adidasai ir pumos parduotų daugiau batų, kelnių, marškinėlių, kepurių ir t. t. Visą šitą šlamštą parduoti padeda čempionai. Čempionai, kurių mes neturime, nes mūsų jau nebe trys milijonai ir mes per turtingi, kad užsiimtume fiziniu darbu.