Kurį nors švedų banką. Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, pasakė, kad švedų bankų Lietuvoje per daug. Visi žiopčioja: kas čia dabar, dar tokios nesąmonės nėra buvę. Ogi nėra buvę, bet bus, nes kolūkiečių valdžia nežino, kur sustoti, ir jai nereikia sustoti, nes ką norės, tą ir darys.
Valstiečiai žino, ką nori girdėti runkeliai. Kad dėl Lietuvos bėdų kalti Skandinavijos bankai, konservatoriai ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Keista, kad ne gėjai. Nes paprastai apkaltina dar ir gėjus. Tokie kaltinimai runkeliams patinka; jie atitinka runkelių sąmonės lygį.
Vienas amerikiečių komikas sakė, kad jam nelabai smagu girdėti kaltinimus, skirtus gėjams, nes jis žino, kad po jų visada bus juodaodžiai ir žydai.
Žinoma, dabar kiti laikai, dabar žydai šone ir niekam neįdomūs, bet mes surasim naujų priešų.
Toliau bus kas? Vokiečių parduotuvės (premjeras, pamenate, kvietė jas iš užsienio, dabar nebekviečia, dabar aišku, kad geriau užsienio kapitalui čia nelįsti). Anglų bankai – tie iškraipo rinką, per dideles algas mokėdami. O kur dar Švedijos baldų parduotuvė, kuri nesąmoningai gerai gyvena Kazlų Rūdoje, pjausto medieną ir taip kenkia Lietuvai.
Valdžia verčia Lietuvą naująja Venesuela, kur vietoje valdžios yra komunistai-komandantės, o mes visi tik žiūrime ir žiopsome. Sužinojau viename bare, kad jie nebegali užpilti prieskonių alkoholiu ir turėti tos užpiltinės savo kokteiliams gardinti.
„Nes be banderolės“, paaiškino man. Nes tai bus namų gamybos alkoholis. Pasirodo, paimti alkoholį ir perpilti iš vieno butelio į kitą jau irgi nėra legalu. Lietuva, patikėk – aš tavęs tokios norėjau, apie tokią svajojau, kai kėlėme trispalvę Gedimino pilies bokšte.
Aš neaiškinsiu, kaip tai idiotiška, nes kas turi proto, tas supras. Kas neturi proto, tam nepadėsi. Puslapių plėšymai iš žurnalų, panašu, nieko neišmokė ir niekuo nepagelbėjo. Medicina bejėgė, kai kuriais atvejais. Patirtis irgi neturi galių tiems, kas yra visai buki. Mūsų politikai kalbės, ką tik nori, o paskui aiškinsis, kad tik pasakė asmeninę nuomonę.
Naujajame Irane jau išaušo kitas rytas. Mes žengiame beprotiškiausių diktatūrų keliu, ir mūsų žingsnis nesudrebės ir nepaklys. Mes darysime iš Lietuvos akmens amžių, kad ir kiek mums tai bekainuotų.
Mes imsime vėzdą ir vaikysime investuotojus, kaip muses nuo šūdo. Nes mūsų valdžia sugalvojo elgtis su užsienio pinigais, kaip su mėšlu.
Nes pirmą kartą nuo amžinatilsio ministro Juliaus Veselkos, staugusio ant užsieniečių ir trypusio kojomis kabinete, kai buvo ekonomikos ministru, laikų, mes turime aukščiausios valdžios atstovą, kuris pasiruošęs savo kliedesius apie Švedijos kapitalo koncentraciją paversti tikrove.
Tai bus baisi tikrovė, nes taip šakojasi tik visiški religiniai fanatikai, arba visiški valstiečiai, kurie mano šalį, Lietuvą, verčia vyžų, naginių ir klumpių kalifatu.
Aš jums dabar papasakosiu, kas darosi valdžioje, kai mes dabar šnekamės.
Ten visi supranta, kad Seimo narys Stasys Jakeliūnas nusišnekėjo taip, kad neduok tu Dieve, ir su tuo reikia kažką daryti, nes šiek tiek gadina reikalus.
Visi taip pat supranta, kad prašyti premjerą arba Ramūną Karbauskį taisyti situaciją – bergždžias darbas, geriau jie tegu patyli, kol blogiau nepadarė. Iš kalbančių rišliai žmonių jie turi tik premjero patarėją Skirmantą Malinauską, bet ir tam juk šnekėti neduosi, nes kai jis ateina gaisrų gesinti, tai viskas tik blogiau baigiasi. Kai buvusį žurnalistą paskiri valdžios aptarnauti ir jai glostyti ir čiulpti, nereik nieko gero tikėtis.
Todėl visi tyli ir stebi Stasį Jakeliūną intensyviai besivartant iš gaidžio. Švelniai tariant. Nes visos citatos po skandalingojo pareiškimo tik daro įspūdį apie giliau kasamą duobę, kai jau esi duobėje.
Jakeliūnui nelabai sekasi vartytis, nes jis pats iki galo nesuprato, ką pridirbęs. Jam atrodo, kad čia pašnekėjo ir tiek, kaip kokia puskvaišė teta per giminės jubiliejų, ir nesuvokia, kad žodžiai turi pasekmes. Ir kad užsienio (taip, ir švedų) bankai yra vieni didžiausių Lietuvos ekonomikos ramsčių, ir kad mūsų ekonomika ir finansai remiasi pasitikėjimu, stabilumu ir žinojimu, kad valdžioje yra konstruktyvūs ir blaiviai mąstantys žmonės, o ne Irano ajatolos ir ne Kubos revoliucionieriai.
Stasys Jakeliūnas to nesupranta: jis tiesiog kalbėjo taip, kaip labiausiai norėjo girdėti tamsiausia ir bukiausia Lietuvos dalis: maždaug tie, kurie nori, kad litą grąžintų, kad kainos pas mus būtų mažesnės ir kad būtume visi laimingi, kaip jaunystėje. Jie galvoja, kad jiems pinigų maža, nes iš jų atėmė ir išvežė į Skandinaviją.
Ši valdžia nuosekliai bando arba svarsto viską, kas kvailiausia. Ir, jei didžiausias durnius pasako ką nors „privačiame komentare“, žinok, kad jau greitai lauk laiškų ir visos durniausios idėjos bus priimtos ypatingos skubos tvarka.
Valstybinės vaistinės, valstybinis alkoholis, uždrauskim Kalėdų senelį, nes nelietuviškas, mažiau švedų Lietuvoje, daugiau teigiamų naujienų žiniasklaidoje, ir greitai jūsų laukia laikai, kai Karbauskio raštai bus mokyklų privalomo mokymosi programose, užsienio investuotojus (ir jų reikalingumą Lietuvai) vertins Valstiečių Sąžinės Komitetai, įkurti Agrokoncerno teritorinių padalinių pagrindu, ir visa tai tęsis ir bujos, nes nėra kas sustabdo šito durnumo, šito akmens amžiaus siautėjimo.
Aš nežinau, kaip tai pakeisti. Aš tik rašytojas. Bet, tikriausiai, bus teisinga pasakyti, kad turite tai, ką išsirinkote.