Karas be sienų: Iranas ir Šiaurės Korėja atrado Rusiją
Rusijos karas su Ukraina vyksta jau trečius metus – ir net jeigu Vladimiras Putinas nebandytų jo vaizduoti kaip „antiimperialistinių jėgų“ ir „kolektyvinių Vakarų“ konfrontacijos, būtų labai naivu manyti, kad į jį neįsitrauks vis naujos ir naujos jėgos. Ir jeigu Ukrainą palaikanti Vakarų koalicija natūraliai susiformavo vos tik karui prasidėjus ir iki dabar nepatyrė esminių pokyčių, tai aktyviausi Rusijos sąjungininkai dienos šviesoje pasirodė ne iš karto ir koalicijų iki šiol nekūrė.
Kalbant apie tokius sąjungininkus, pirmiausia omenyje turiu du atstumtųjų režimus: Irano ir Šiaurės Korėjos. Santykius su jais Maskva užmezgė seniau, tačiau prasidėjus karui jie tapo ypač svarbūs. Jau 2022 metais Rusijos kariuomenė Ukrainoje pradėjo naudoti Irano dronus (nors Teheranas ir deklaravo, kad „nedideli kiekiai“ buvo pristatyti dar iki prasidedant „specialiajai karinei operacijai“) ir labai greitai Maskva susitarė dėl licencijos gamintis Irano produkciją gamykloje, specialiai šiam tikslui pastatytoje Alabugoje (jeigu tikėtume nepriklausomais šaltiniais, vien šiais metais ten pagaminta 6 tūkst. dronų).
