Aleksandras Nemunaitis. Lietuvos biudžetas ir gynybos išlaidos

Pastaruoju metu vis dažniau viešojoje erdvėje girdime diskusijų apie šalies biudžetą ir gynybos finansavimą. Ypač daug dėmesio skiriama tam, kiek procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuva turėtų skirti gynybai. Tačiau stebint politikų debatus ir klausantis įvairių pareiškimų, dažnai susidaro įspūdis, jog nemaža dalis visuomenės, taip pat ir kai kurie politikai, nesuvokia, ką iš tikrųjų reiškia BVP ir kokia jo augimo reikšmė šalies galimybėms finansuoti vieną ar kitą sritį. Todėl būtina paaiškinti šį klausimą aiškiau ir paprasčiau, kad kiekvienas pilietis galėtų suprasti, kaip valstybės finansai veikia jų kasdienybę.

Visų pirma, verta išsklaidyti tam tikrą klaidingą įsitikinimą: BVP augimas savaime nereiškia, kad kiekvienas šalies gyventojas ar įmonė pajus tiesioginę naudą. Pavyzdžiui, ar jūsų įmonėje pardavimų padidėjimas automatiškai reiškia jūsų atlyginimo padidėjimą? Ar dėl didesnių įmonės pajamų jūs kaip darbuotojas iš karto turėsite galimybę padidinti savo asmenines išlaidas? Daugeliu atvejų atsakymas bus neigiamas, nes įmonės pelnas ne visuomet tiesiogiai atsiliepia darbuotojų atlyginimams ar išlaidų struktūrai. Panašiai ir valstybėje – BVP augimas ar tam tikros išlaidų procentinės dalys nebūtinai tiesiogiai atspindi realias valstybės finansines galimybes.

Vis dėlto, politinėje diskusijoje dažnai girdime teiginius apie 3 proc. arba 4 proc. BVP skyrimą gynybai. Nors tokie skaičiai yra svarbūs tarptautiniuose kontekstuose, jie mažai ką sako eiliniam piliečiui. Realybė yra tokia, kad daugumai žmonių šie procentai nieko nereiškia, nes jie nėra susipažinę su BVP koncepcija arba jos taikymu kasdieniam gyvenimui. Todėl būtina kalbėti apie valstybės finansus suprantama ir kasdien vartojama kalba: pajamų ir išlaidų santykiais, biudžeto balansu ir skolinimosi politika.

Šiuo metu Lietuvos biudžeto pajamos siekia apie 17 milijardų eurų, o suplanuotos išlaidos siekia 20,6 milijardo eurų. Tai reiškia, kad 3,6 mlrd. eurų skirtumas tarp pajamų ir išlaidų yra padengiamas skolintomis lėšomis. Kitaip tariant, šalis skolindamasi dengia biudžeto deficitą ir taip sukuria trumpalaikę finansinę iliuziją, kad viskas gerai. Tuo tarpu ilgalaikėje perspektyvoje toks finansinis modelis kelia rimtą pavojų šalies ekonominiam stabilumui. Skolintis milijardus eurų gali atrodyti patrauklu valdantiesiems, tačiau tai neatspindi tikrosios ekonominės padėties ir nėra tvarus būdas ilgalaikiam ekonomikos augimui užtikrinti.

Kalbant apie gynybos išlaidas, Lietuvos valdantieji dažnai pabrėžia, kad šiuo metu gynybos biudžetas sudaro 3 proc. nuo BVP. Nors tai svarbus rodiklis NATO kontekste, jis yra pernelyg abstraktus eiliniam piliečiui. Norint geriau suprasti šį klausimą, reikia išversti skaičius į aiškesnius terminus. Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,2 milijardo eurų, o tai sudaro apie 10 proc. viso šalies biudžeto, jei skaičiuotume kartu su skolintomis lėšomis. Jei atsisakytume skolintų pinigų ir skaičiuotume tik iš mokesčių surenkamas pajamas, gynybai skiriame net apie 13 proc. biudžeto lėšų. Šis skaičius yra itin reikšmingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis tiesiogiai konkuruoja su kitomis svarbiomis sritimis, tokiomis kaip švietimas, sveikatos ar socialinė apsauga.

Vienas iš svarbių aspektų, kurį verta paminėti, yra tas, kad po 2027 metų Europos Sąjunga (ES) Lietuvai teiks mažiau finansinės paramos. Šiuo metu apie 2,5 milijardo eurų iš mūsų 17 milijardų biudžeto sudaro ES lėšos. Todėl artimiausiais metais Lietuvai teks ieškoti būdų, kaip geriau ir efektyviau tvarkytis su savo biudžeto ištekliais. Negalime pasikliauti vien išorine parama – turime stiprinti savo ekonomiką ir užtikrinti tvarų biudžeto pajamų augimą, kad nereikėtų nuolat skolintis lėšų.

Kaip pasiekti šį tikslą? Sprendimas nėra mažinti gynybos išlaidas, nes tai galėtų pakenkti šalies saugumui ir tarptautiniams įsipareigojimams. Vietoj to būtina skatinti verslo aplinką ir užtikrinti, kad verslas klestėtų, nes augantis verslas reiškia daugiau surenkamų mokesčių. Didesnės biudžeto pajamos leis finansuoti gynybą ir kitas svarbias sritis, net ir išlaikant tą pačią procentinę dalį nuo BVP. Tai reiškia, kad absoliučiais skaičiais gynybos finansavimas vis tiek didės, o šalies biudžetas taps tvaresnis ir mažiau priklausomas nuo skolų.

Didesnis saugumas leidžia tikėtis ir daugiau investicijų šalyje, o tai reiškia daugiau darbo vietų ir sumokėtų mokesčių. Vis dėlto, ne procentai nuo BVP sukuria saugumą, o efektyvus to gynybai skiriamo finansavimo paskirstymas.

Baigiant norisi atkreipti dėmesį, kad valstybės biudžetas yra sudėtingas, tačiau būtinas diskusijų objektas. Svarbu kalbėti aiškiai ir suprantamai, kad kiekvienas pilietis galėtų geriau suprasti, kaip valstybės finansai veikia jų kasdieninį gyvenimą. Procentai nuo BVP yra svarbūs, bet jie neturėtų būti vienintelis matavimo rodiklis diskusijose apie finansus. Turime kalbėti apie realius skaičius, kurie atspindi tikrąją finansinę padėtį ir padeda planuoti ilgalaikį ekonomikos vystymą.