Arvydas Juozaitis. Pobedobesjie

ПОБЕДОБЕСИЕ — „Pobedobesjie“. Neišverčiamas į kitas kalbas, nes nurodo ne „Pergalės dieną“, tapusią Rusijos tapatybės švente, bet „velnio apsėdimą dėl pergalės“. Dar iki neseno meto Europai ir pasauliui galėjo atrodyti, kad tik V. Putinas ir jo armija velnio apsėsti, ir demonstruoja meilę plienui ir patrankų mėsai kiekvieną gegužės 9 dieną. Dabar galime būti tikri, kad Europa pamatė, jog apsėsta visa Rusija.

Vakar, gegužės 9 dieną, ne tradiciniai 70 proc. rusų palaiko karinę Kremliaus didybę ir jos agresiją prieš Ukrainą — ne, palaiko visi 90 proc. Tam procentui skirtas karinio parado teatras Raudonojoje aikštėje. Liaudis turi pamatyti ir apsalti iš laimės — štai, pasauli, nieko didingesnio, gražesnio, tvarkingesnio ir galingesnio už Raudonąją Armiją nėra.

Visi valdiški Maskvos TV kanalai dirba išsijuosę, kad „vaizdai-bombos“ išsprogdintų ruso sielą ir sielos drebučiai apliptų V. Putino geležinę valią ir jo raketas. Ir mokslų daktarai, ir pijokai iš pavartės apsikabina.

Gegužės 9 dieną Maskva parodo, kaip veikia slavų imperijos karo mašina. Ši plieno mašina veikia su siela ir ašara: „Apink mus priešai ir naciai, o mes — galingi ir neįveikiami!“

Tai — ПОБЕДОБЕСИE.

Jeigu Romos imperijos paradai būtų rodomi per TV, vaizdas būtų labai panašus. Gal tik be slaviškos ašaros. Bet žinia, kokiais griuvėsiais ant galų pagalės virto Roma.

Griuvėsiai ir Ukrainos kalba Lietuvoje

Kol kas Rusija griuvėsiais verčia Ukrainą. Žvėriškai ir negailestingai į Anapilį nusiųsti dešimtys tūkstančių vakar buvusių gyvų žmonių. Milijardiniai nuostoliai. Pramoniniai, komunikaciniai, logistiniai mazgai. Bombarduoti ir sunaikinti 250 Ukrainos kultūros objektų (muziejai, teatrai, galerijos). Mariupolio teatre gyvi sudeginti mažiausiai 300 gyventojų su vaikais (kitais duomenimis — 600), ieškoję kultūros židinyje užuovėjos nuo rusų raketų. Ant teatro buvo didelis užrašas „Vaikai“.

Kada šis siaubas baigsis? Ukraina turi … dievuliau, nejaugi mes turime teisę sakyti, ką ji turinti daryti?! Mes turime padėti jai kiek įmanydami, kad ji turėtų maisto, medikamentų, ginklų ir karinės technikos, kuria atremtų plieno žvėrį. Bet viena aišku kaip šviesią dieną — Ukraina, naikinama kaip tautos valstybė, dabar kyla kaip tauta. Ir nepasiduos. Europa tokių tautų dar nematė. Europos politika, surėdyta taip, kad tautų Europoje neliktų, atsitrenks į Ukrainos pergalę. Ukraina įgaus esminį, garsiausią balsą Briuselyje. Nes ne kam kitam, o Ukrainai lemta įveikti Rusijos ПОБЕДОБЕСИE savo gyvu kūnu.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų „Akropoliuose“, įvairiuose prekybos ir pramogų centruose, prie įvairių aparatų (net kavos aparatų) informaciją matome trimis kalbomis: valstybine lietuvių, anglų ir rusų. Trijų valstybių vėliavėlės žymi kalbą. Šiandien aš balsuoju už tai, kad Rusijos vėliavą keistų Ukrainos vėliava. Tai būtų konkretus humanitarinis-politinis žingsnis. Nes puošti vitrinas ir namus Ukrainos spalvomis šiuo metu per maža.

Ukrainiečių kalbos rusai išmoktų nesunkiai — bent jau Lietuvoje išmoktų.