Jei 2022-aisiais, prasidėjus plataus masto karui Europoje, demokratinis pasaulis pabudo tik trumpai arba pabudimo būta tik viešojoje retorikoje, tai šiandien, galbūt per prievartą, bet atsakomybę ima jausti tiek ant fronto linijos gyvenančios šalys, tiek bendrai Europos Sąjunga (ES), tiek NATO Europa.
ES 2024 m. didino, nors ne taip greitai, kaip norėtųsi, finansavimą Ukrainai. Taip elgiasi ir Lietuva – tiek 2024, tiek 2025 m. tam skirsime 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau to nepakanka. Tiek paramos Ukrainai, tiek mūsų pačių gynybinių pajėgumų stiprinimo, gynybos pramonės apimčių didinimo bei papildomų saugumo priemonių poreikis – didžiulis.
Pasaulyje sparčiai daugėja karštų taškų, o esami – plinta it miško gaisras. Situacija Ukrainoje yra bloga. Pranzūzijoje ir Vokietijoje žlugo Vyriausybės. Rumunijoje panaikinti rinkimų rezultatai. Nuosekliai auga įtampa Indijos–Ramiojo vandenyno regione – ne tik Taivano sąsiauryje. Sub-Sacharos (Užsachario – „Delfi“) Afrikoje perversmai ir teroristinių grupuočių veikla, aktyviai dalyvaujant rusijai, destabilizuoja regioną, įskaitant migracijos srautus.
Yra ir silver lining momentų, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose. Sirijoje žlugo Asharo al Assado režimas, kas atveria naujas galimybes valstybės ir saugumo situacijos regione stabilizavimui. Izraelis sėkmingai apsisaugojo ir buvo apsaugotas nuo Irano smūgių. Įvykdė itin sėkmingą operaciją prieš „Hezbollah“ teroristus ir tęsia kovą prieš „Hamas“, kas mažina tiek teroristų, tiek Irano įtaką.
Deja, hučiai ir toliau sėkmingai trikdo vieną svarbiausių pasaulio prekybinių kelių – laivyba Sueco kanalu sunki dėl pasikartojančių atakų grėsmės.
Mūsų regionas stebi beprecedentį hibridinių atakų aktyvumą, kuomet nuo informacinio karo pereita prie kinetinių priemonių, o jų spektras bei geografinė aprėptis plečiasi. Kritinė infrastruktūra tampa sisteminiu taikiniu. Jau trečias rimtas incidentas šiemet su povandenine kritine infrastruktūra Baltijos jūroje prikišamai parodė, kad saugumo aplinka gali kisti itin greitai.
Tačiau jau iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad operatyvus ir efektyvus bendradarbiavimas nuo žaibiško apsikeitimo informacija tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu iki papildomų saugumo priemonių pritaikymo ir nuolatinis situacijos vertinimas vyksta sklandžiai bei įkvepia pasitikėjimo tiek mūsų institucijomis, tiek mūsų Baltijos ir Šiaurės kaimynais.
Esu nuoširdžiai dėkinga tiek mūsų kariuomenei, žvalgybai, kolegoms Vyriausybėje, tiek kolegoms gynybos ministrams regione už puikų bendrą darbą, kai gavome „dovaną“ Kalėdų dieną.
Nepaisant mūsų, lietuvių, savikritiškumo, svarbu pastebėti, kad Lietuvos ekonomika laikosi tikrai bene geriausiai regione. Ir toliau pritraukiame investicijas, kas rodo, jog nepaisant grėsmių, pasaulis tiki, kad su jomis susitvarkysime.
Svarbu, kad baigdami metus, Lietuvoje randame gan platų politinį sutarimą strateginiais saugumo klausimais – tai atsispindėjo ir balsuojant už biudžetą. Padidinus skolinimosi gynybai limitą, gynybai skirsime 3,91 proc. nuo BVP. Judėsime ir toliau.
Atsakomybė, o ne bandymas bėgti nuo realybės šiandien gali išsaugoti laisvę. Sudėtingi laikai subrandina. Žvelgiant į 2024-uosius, galima ne tik pasidžiaugti išvardytais dalykais, bet ir įsitikinti, kad supami iššūkių tapome stipresni.
Tikėtina, kad kitais metais užsienio žvalgybos bus dar pavojingesnės ir aktyvesnės. Tikėtina, kad hibridinės priešo atakos bus nukreiptos į valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų sutrikdymą, todėl tam reikės skirti papildomo dėmesio.
Sutartas nuolatinis artimas bendradarbiavimas su vidaus reikalų, užsienio reikalų, energetikos ministrais leis užtikrinti geresnę kritinės infrastruktūros apsaugą, ginkluotųjų pajėgų ir civilinės gynybos pajėgų sinergiją, Lietuvos saugumo interesų bendrą gynimą tarptautinėje erdvėje. Generuojamos bendros idėjos su ekonomikos ministru dėl gynybos pramonės vystymo ir investicijų pritraukimo, planuojamas bendradarbiavimas su sveikatos ir švietimo ministrėmis, aktyviai rengiantis visuotinei gynybai.
2025-aisiais dėmesio centre bus ne tik konvencinių kariavimo pajėgumų vystymas, bet ir valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų apsauga bei atsparumo stiprinimas. Valia ginti valstybę stiprėja: šalį agresijos atveju neginkluotomis priemonėmis gintų 61 proc., o ginklu priešintųsi 56 proc. visuomenės. Akivaizdu, kad laukia rimti darbai – betgi žinome, vardan ko.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.