2024 m. balandžio 17 d. buvo paskelbti Eurobarometro apklausų rezultatai, kurie parodė, ką ES piliečiai laiko svarbiausiais klausimais būsimuose Europos Parlamento rinkimuose.
Štai – visos Europos svarbiausių iššūkių penketukas:
Kova su skurdu ir socialine atskirtimi
Ekonomika ir darbo vietos
Saugumas ir gynyba
Kova su klimato kaita
Mūsų, Lietuvos piliečių, prioritetai kiek kitokie:
Saugumas ir gynyba (kaip svarbiausią klausimą jį įvardijo daugiau kaip pusė apklaustųjų)
Kova su skurdu ir socialine nelygybe
Ekonomika ir darbo vietos
Visuomenės sveikata
Europos ateitis
Tokias nuotaikas galėjau patirti ir pats, dalyvaudamas septyniuose pilietinės iniciatyvos „Žinau, ką renku“ debatuose Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Trakuose. Juose susirinkę žiūrovai pademonstravo, kad puikiai atskiria, kas yra Europos Parlamento ir ES, o kas – Lietuvos nacionalinės ar vietos valdžios kompetencijos klausimai.
Didžioji dalis klausimų buvo susijusi su Rusijos agresija prieš Ukrainą ir ES atsaku. Džiaugiuosi turėjęs galimybę išaiškinti, kad a) egzistuoja šventas tautų apsisprendimo principas. Juo remdamiesi Ukrainos žmonės (kaip ir kažkada mes) turi teisę pasirinkti, į kokias tarptautines organizacijas stoti ar nestoti. Tai – ne Vladimiro Putino sprendimas; b) egzistuoja tarptautinis sienų neliečiamumo principas. Jis leidžia išvengti karų, nes nepaisant to, kam kokiame istorijos vingyje priklausė viena ar kita teritorija, draudžiama jėga gvieštis kitų valstybių teritorijų; c) jokia taika nebus tvari, jeigu V. Putinui liks bent centimetras Ukrainos teritorijos, nes jis (o ir kiti tarptautiniai grobuonys) supras, kad už tai nebaudžiama.
O dabar, remdamasis Lietuvos ir užsienio analitika bei savo įžvalgomis, trumpai pateikiu 5 didžiuosius klausimus, į kuriuos atsakys Europos Parlamento rinkimai.
Pirmasis klausimas: koks bus rinkėjų aktyvumas?
Tai, kad daugiau kaip 70 proc. europiečių žada ateiti į rinkimus, leidžia tikėtis didelio aktyvumo. Beje, mes, lietuviai, čia neiškrintame iš konteksto. Kai balandį Eurobarometras apklausė Lietuvos piliečius, net 68 proc. žadėjo balsuoti birželio 9 d.
Toks visos ES rinkėjų aktyvumas leidžia tikėtis maždaug 10 proc. daugiau balsuosiančiųjų nei prieš tai vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose. Įtakingas leidinys „Politico“ šį pasiryžimą ateiti prie balsadėžių aiškina baime, kuri, kaip žinome, yra geriausias politikos motyvatorius. Europiečiai bijo dėl savo saugumo ir ekonominės ateities. Susidūrę su šiomis grėsmėmis, jie nemato politinės lyderystės Europoje, pasigenda valdžios bendravimo su piliečiais ir pyksta dėl technokratiško Briuselio požiūrio į eilinių žmonių problemas.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai parodė, kad trys ketvirtadaliai lietuvių turi ir dar vieną motyvą dalyvauti visuose 2024 m. rinkimuose – siekį nubausti dabartinę valdančiąją daugumą ir Vyriausybę. Taigi tikėtina, kad Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje nudžiugins rinkėjų aktyvumu, net ir organizuojami atskirai nuo Prezidento rinkimų. Juk aktyvumui neviršijant 40 proc., rinkimus visada laimi konservatoriai.
Antrasis klausimas: ar atsilaikysime prieš Putiną?
Daugelyje ES šalių priviso politinių „taikos koalicijų“, skleidžiančių gryną V. Putino naratyvą: nebeleiskime žudyti žmonių, šį karą laimi tik V. Putinas, sankcijos žaloja tik mus pačius, kuo greičiau siekime taikos... Jiems visiems yra vienas atsakymas: Žinoma, mes už taiką! Tegul V. Putinas atitraukia savo kariuomenę iš visos Ukrainos (įskaitant Krymą), sumoka reparacijas už sugriautą šalį ir prisiima teisinę atsakomybę už karo nusikaltimus. Deja, su tokiomis, tarptautine teise paremtomis, taikos sąlygomis V. Putinas nesutinka. Ar sutinka tie, kurie skleidžia jo naratyvą?
Taigi europiečiai (taip pat ir mes, lietuviai) rinksimės tarp tų politinių jėgų, kurios visomis išgalėmis demonstruoja paramą Ukrainai ir rūpinasi savo gynyba, ir tų, kurios pasiilgo pigių dujų, yra finansuojamos Kremliaus ar važinėja į Minską ir koneveikia Vakarus. Europos Parlamento rinkimai gali nulemti, ar Ukraina dar sulauks ES paramos, ar ji pradės ir užbaigs derybas dėl narystės ES, ar mes atsilaikysime prieš V. Putino dezinformaciją.
Trečiasis klausimas: ar išgelbėsime ES ekonomiką?
ES ekonomika šiuo metu stovi vietoje. Tuo tarpu mūsų pagrindinių konkurenčių – JAV ir Kinijos – spėriai auga. Šios ekonominės supergalios pralenkė mus informacinių technologijų srityje (tik dvi ES kompanijos patenka į didžiausių pasaulio informacinių technologijų kompanijų dvidešimtuką). Smarkiai remdamos savo pramonę, tiek JAV, tiek Kinija veržiasi į priekį ir žaliųjų technologijų srityje. O po pasaulį sklando sparnuota frazė: JAV ir Kinija inovuoja, o ES reguliuoja. Kalbėjau su mūsų verslininkais. Jie liudija, kad JAV vilioja ES (taip pat – ir Lietuvos) įmones perkelti gamybą už Atlanto, siūlydami ir realiai duodami puikius paskatų paketus.
Žaliasis susitarimas, įgyvendinamas kaip ultimatyvus kursas, panašu, irgi turi neigiamos įtakos pramonės, logistikos ir žemės ūkio sektoriams.
Taigi nuo Europos Parlamento rinkimų priklausys, ar ES ir toliau aklai laikysis idealizmo (tegul visi kiti nesilaiko taisyklių ir remia savo verslus, tik ne mes) ir žaliojo kurso (tegul mūsų įmonės kuo skubiau artėja prie nulinės CO2 emisijos, o mes pirksime ne tokią žalią produkciją iš trečiųjų šalių).
ES piliečiai išreiškia baimes ir dėl dirbtinio intelekto plėtros. Jie nežino, kaip tai paveiks jų saugumą ir darbo sąlygas. Būsimieji Europos Parlamento nariai privalės užtikrinti, kad ES verslai galėtų kurti naujas technologijas, tuo pačiu rasdami būdų užtikrinti žmogaus teisių ir privatumo apsaugą bei visų naujų technologijų (taip pat – ir dirbtinio intelekto – tarnavimą žmogui).
Ketvirtasis klausimas: ar turėsime daugiau socialinės politikos?
Turtingu tebelaikomame Senajame kontinente maždaug penktadalis gyventojų vis dar susiduria su skurdo rizika. Lietuvos atlyginimai ir pensijos perpus mažesni nei ES vidurkis. Jeigu pažvelgsime giliau, pamatysime, kad mažesniuose regionuose atsilikimas – dar didesnis.
Net ir turtingose šalyse (tokiose kaip Nyderlandai ar Belgija) žmonės nebegali įpirkti būsto. Tai nacionaliniuose rinkimuose jau verčia vyriausybes.
Prasta sveikatos apsaugos kokybė, nelygios jaunų šeimų ir senjorų gyvenimo sąlygos verčia žvalgytis universalių europinių sprendimų ir solidarumo. Kyla iniciatyvos turėti europinę šeimos, sveikatos ar mokesčių politiką.
Nuo Europos Parlamento rinkimų rezultatų priklausys, ar ES išplės savo kompetenciją būtent ten, kur labiausiai trūksta solidarumo tarp ES valstybių narių ir regionų.
Penktasis klausimas: kokie bus ES santykiai su kaimynėmis?
Europos Parlamentas ką tik patvirtino Migracijos paktą. Tai – penki reglamentai, sukuriantys bendrą ES atsaką į migracijos iššūkius. Tuose dokumentuose numatyta, kad ES geriau saugos savo sienas ir greičiau išsiųs namo nelegalius migrantus. Tačiau įvedamas automatinis, nuo valstybių narių nebepriklausysiantis, atsakomybės už migrantus paskirstymas tarp valstybių narių. Į tokį automatizmą neigiamai suskubo sureaguoti net keliolika ES valstybių narių.
Europos Parlamento rinkimai nulems, kokią migracijos politiką vykdys ES. Nuo vos ne atvirų durų ir padengto stalo iki Danijos varianto, kuomet visi, pasiprašę prieglobsčio, saugiai apgyvendinami Ruandoje, Afrikoje.
Kitas santykių su kaimynėmis klausimas – būsima ES plėtra. Europos Parlamento rinkimai gali nulemti, kaip greitai pasveikinsime Ukrainą, Moldovą ir kai kurias Balkanų šalis tapus ES narėmis. Taipogi, kaip performuosime svarbiausias ES politikas (žemės ūkio, sanglaudos, socialinę), kad nesusprogdintume ES biudžeto, kuris šiuo metu siekia apie trilijoną eurų. Mažinsime išmokas? O gal didinsime šalių narių įnašus?
Taigi birželio 6–9 dienomis visos ES laukia maksimalių išbandymų metas. Gera žinia yra ta, kad visus sprendimus padarysime mes, europiečiai, kurie ateisime į Europos Parlamento rinkimus.
***
Giedrius Surplys yra Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas, kandidatas į Europos Parlamentą.