Visgi, aš taikos siekimą suprantu šiek tiek kitaip. Pateiksiu žemišką pavyzdį: kaimo sodyboje gyvenantis vienišas senukas siekdamas išvengti vagišių dėmesio kieme įsirengia vaizdo kameras, namuose įsitaiso šarvuotas duris, kambaryje atsiranda pavojaus mygtukas, o šalimais nakčia miega piktas šuo.
„Taikos“ koalicijų atstovams, matyt, atrodytų, jog vienišas senolis provokuoja vagis. Tačiau man atrodo, jog vyriokas tiesiog nori plėšikus atgrasyti nuo įsilaužimo arba turėti priemones apsiginti, jei jau neprašyti svečiai užsuktų.
Lietuva irgi turi agresyvių kaimynų, kurie nenusėdi namie. Todėl per šią Vyriausybės kadenciją padidinome krašto apsaugos finansavimą dvigubai – nuo 1 iki 2 mlrd. eurų. Finansų sutelkimui pasitarnavo ir laikinas finansų įstaigų Solidarumo įnašas.
Visgi, geopolitinė situacija išlieka įtempta. Visa Europa supranta, jog dabar yra laikas ne tik padėti Ukrainai kovoti, bet tuo pat metu reikia stiprinti ir nuosavus gynybos pajėgumus. Todėl atnaujinami NATO gynybos planai, skirti mūsų regionui, gaunamos papildomos saugumo garantijos.
Tačiau yra ir namų darbai, kuriuos turime pasidaryti patys. Todėl Valstybės gynimo taryba, Krašto apsaugos ministerija bei Lietuvos kariuomenė identifikavo papildomus uždavinius artimiausiam dešimtmečiui ir apskaičiavo lėšas, reikalingas galingesnei gynybos parengčiai palaikyti.
Atsakymas – norint įgyvendinti esminius darbus reikia užtikrinti nuolatinį 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį krašto apsaugos finansavimą. Trumpai tariant, kasmet reikia ne mažiau kaip 400 mln. eurų papildomai prie to, kas dabar yra skiriama.
Po išsamių Premjerės inicijuotų diskusijų su politikais, verslu, profesinėmis sąjungomis ir visuomeninėmis organizacijomis Vyriausybėje parengėme Gynybos fondo įstatymo projektą. Jame iš esmės solidarumo įnašo, pelno mokesčio ir akcizų pakeitimais užtikrinamas reikiamas rezultatas.
Priėmę pasiūlytą paketą galėsime gynybai kasmet skirti 3 proc. BVP, kurie reikalingi Vokietijos brigados priėmimui, nacionalinės divizijos formavimui ir stiprinimui oro gynybos sistemomis, kontrmobilumo priemonėms ir aktyvaus rezervo aprūpinimui. Taip pat savivaldybėse bus įrengtos priedangos, pasirūpinta kitais civilinės saugos poreikiais.
Gynybos fondo projektas pateiktas ne politiniams pasišpilkavimams prieš artėjančius Seimo rinkimus, o matant poreikį užtikrinti būtinas investicijas į gynybą.
Noriu būti tikra, kad net po rinkimų galimai pasikeitus politinei daugumai – krašto apsaugai gyvybiškai būtinų projektų finansavimas bus garantuotas. Todėl neatidėkime šių sprendimų geresniems laikams. Suformuokime oro ir žemės gynybos skydą, kol agresyvūs kaimynai nesugalvojo užeiti pas mus.
***
Dr. Gintarė Skaistė yra Finansų ministrė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė.