Gyvulininkystės įtaka klimato kaitai ir biologinei įvairovei yra gerai žinoma. Įvairiais skaičiavimais, ši industrija atsakinga už 13–18 procentų visų žmonijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šios šakos poveikis yra itin didelis kalbant apie metano – vienų iš klimatui nedraugiškiausių – dujų išmetimą. Net 30 proc. žmogaus veiklos sukuriamų metano dujų išmetama gyvulininkystės sektoriuje. Gyvuliai tiesiogine to žodžio prasme gadina orą.
Per didelė paklausa mėsai taip pat kenkia ir biologinei įvairovei – 40 proc. atogrąžų miškų kirtimų kasmet įvyksta dėl ganyklų, reikalingų jautienai auginti, plėtros. Tai reiškia ne tik mažiau anglies dioksidą galinčių sugerti medžių, bet ir griaunamas ekosistemas, nykstančias rūšis ir suardomas vietines bendruomenes.
Žinoma, vienas kitas savaitgalis lietuviškoje gamtoje su ant laužo čirškinama mėsa nesukelia tokių pasekmių, tačiau lietuviai suvalgo gerokai daugiau mėsos – Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2022 metais statistinis lietuvis suvartojo 106 kilogramus mėsos (iš jų – daugiau nei pusę sudarė kiauliena). Beje, pagal suvartotos kiaulienos kiekį vienam žmogui, esame ketvirti visame pasaulyje.
Tai nešokiruoja, įvertinus Lietuvoje vykdytą apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad tik 2,2 proc. lietuvių save priskiria veganams, vegetarams ar pesketarams (t. y. valgantiems augalinį maistą, pieno ir žuvies produktus). Dar 6 proc. apklaustųjų save laiko fleksitarais – žmonėmis, kurių mitybos pagrindą sudaro augalinis maistas, tačiau neatsisako paragauti ir gyvulinės kilmės maisto produktų. Ir absoliučiai dominuojanti dauguma lietuvių mitybos klasifikacijoje – visavalgiai, kurie sudaro net 91,8 proc. apklaustų asmenų.
Palyginimui, Jungtinėje Karalystėje mėsos nevalgantys asmenys sudaro 15 proc. populiacijos. Tokie gyventojų mitybos pasirinkimai atvėrė naujas ekonomines galimybes Jungtinei Karalystei, kurios gyvūniniams produktams alternatyvių produktų rinkos vertė 2023 metais viršijo 10 mlrd. eurų ir buvo didžiausia Europoje. Augalinės mitybos populiarėjimas nepadarė žalos ekonomikai, o tiesiog atvėrė galimybes klestėti ne tokiems taršiems verslams maisto industrijoje.
Nenoriu pasakyti, kad visi turime čia ir dabar visiškai atsisakyti mėsos, kad išgelbėtume planetą nuo klimato kaitos. Vis dėlto, didesnis sąmoningumas savo mitybos atžvilgiu ir supratimas, kad kiekvieną kartą vietoj mėsos kepsnio pasirinkę daržovių troškinį mes priimame gamtai draugiškesnį pasirinkimą, gali padėti sumažinti mėsos suvartojimo rodiklius Lietuvoje. O mažesni mėsos suvartojimo rodikliai reiškia mažesnį mūsų mitybos pėdsaką aplinkoje.
Suprantama, kad gyvulininkystės sektoriaus išmetamų dujų pažabojimas nėra pakankamas norint sustabdyti klimato kaitą. Privalome priimti ryžtingus sprendimus energetikos, transporto, atliekų, pramonės ir kitose srityse. Vis tik šiose srityse valstybė jau yra priėmusi nemažai sprendimų, kurie skatina tiek gyventojus, tiek verslus priimti klimatui draugiškesnius pasirinkimus.
Analogiškų valdžios sprendimų, skatinant klimatui draugiškesnius mitybos pasirinkimus, Lietuvoje dar trūksta. Ministerijos žengia pirmuosius žingsnius, skatindamos augalinę mitybą, bet viešosios politikos instrumentų mastas nė iš tolo neprilygsta veiksmams, kurie jau yra atlikti energetikos ar transporto sektoriuose. Tai reiškia, kad dar turime daug neišnaudoto potencialo siekiant Europos Sąjungos tikslo tapti klimatui neutralia bendrija iki 2050 metų.
Įkvėpimo galima semtis iš kitų valstybių, šioje srityje nušuoliavusių jau gerokai toliau: Danija – viena pirmųjų pasaulyje parengė Augalinės kilmės maisto strategiją bei iki 2030 metų įsipareigojo skirti 100 mln. eurų augalinės mitybos skatinimo projektams. Britai per pastaruosius kelerius metus investavo daugiau nei 30 mln. eurų į į augalinės kilmės produktų, jūros gėrybių, kiaušinių ir pieno produktų tyrimus. Nyderlandai paskelbė apie 60 mln. eurų investiciją į kultivuojamos mėsos gamybos plėtrą.
Planetos gelbėjimas nuo perkaitimo – visų mūsų reikalas. Ir kiekvienas iš mūsų turime atlikti pasirinkimus, kurie ne visada patogūs, tačiau būtini stabdant klimato kaitą. Ar tai būtų saulės jėgainės įsirengimas ant savo namo stogo, ar persėdimas iš nuosavo automobilio į viešąjį transportą, ar karbonado pakeitimas plokštainiu, renkantis dienos pietus – viskas dėl gyvenamos Žemės ateities kartoms.