Lilijana Astra ir Stanislovas Buškevičius. Lietuvos saugumas ir gynyba: nugalėti vidaus priešą

Karas Ukrainoje įsibėgėja ir jo pragarmėje – naujos potencialios grėsmės, kylančios visų demokratinių europinių valstybių saugumui ir gynybai. Artėja ir nauja geopolitinė realybė: Rusijos imperijos subyrėjimas į atskirus etnosubjektus su visomis to pasekmėmis.

Išlaidų nacionalinei gynybai didinimas yra būdas parengti valstybę galimoms didžiausioms grėsmėms. Būtina įvaldyti naujausias karines technologijas. Štai kaimynai estai užsibrėžė pastatyti ištisą gynybos pramonės parką, kuriame būtų gaminama amunicija, automobiliai, maži bepiločiai orlaiviai. Lietuviai tuo tarpu ėmė struktūriškai stiprinti karinius pajėgumus. Būtina įkurti Ukrainos pavyzdžiu atskirą kariuomenės vienetą – bepiločių sistemų pajėgas, sudarytas iš bepiločių orlaivių, jūros bepiločių ir antžeminių robotų. Didelės lėšos bus skiriamos naujai ginkluotei, technikai ir amunicijai, įsigyjant naujas oro gynybos sistemas.

Vykdydama vidutinio nuotolio oro gynybą, mūsų valstybė garsiai pareiškė apie sistemos NASAMS pirkimą... Ir štai būtent šis pavadinimas kiekvienam mokesčių mokėtojai sukelia klausimų. Esmė yra ta, kad mūsų valstybė jau buvo įsigijusi vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemą NASAMS, tik... ji nebuvo perduota ten, kur reikėjo, nes dėl raketų istorijos ji buvo neveiksni. Apie tai prabilo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pažadėjęs praskleisti storą dūmų uždangą, o iš tiesų – po šia metafora besislepiančią galimai stambiąją korupciją ginkluotės pirkimuose. Kas galėtų paneigti, kad būtent dėl šio pasakymo šis ministras buvo be jokių paaiškinimų žaibiškai atleistas iš pareigų. Savo programiniame straipsnyje „Kariuomenė visada ruošiasi tik ateities scenarijams“ (Lietuvos aidas, Nr. 10) jis nurodo ir dar vieną galimai nusikalstamą faktinę aplinkybę: krašto apsaugos pirkimuose buvo toleruojamos sutartys be atsarginių dalių tiekimo užtikrinimo. Kitaip tariant, buvo perkama neveikianti, butaforinė ginkluotė, kurios panaudojimas neįmanomas iškilusių grėsmių sąlygomis. O tai reikštų neišvengiamas, žiaurias ir beprasmes karių žūtis, negalint apsiginti. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio destrukciniai pirkimai – tai ne kas kita, kaip valstybės vidaus priešo darbas, o visos priešiškos specialiosios tarnybos dažniausiai ir naudojasi korumpuotais pareigūnais bei politikais.

Tačiau didžiausią nuostabą kelia valstybinės kontroliuojančios institucijos, kurių pareiga – stabdyti bet kokias korupcijos valstybės valdyme apraiškas. Neįtikėtina, tačiau po aukšto pareigūno viešai paskelbtų konkrečių faktų ir demaskavimo, piktybiškai žlugdant ginkluotės pirkimus už dešimtis milijonų eurų, nebuvo pradėta jokio tyrimo. Ir tai ne kokių auksinių šaukštų istorija, kai virtuvinė įranga Lietuvos kariuomenei buvo perkama žymiai brangiau, nei paprastoje parduotuvėje.

Šiandien gynybos biudžeto didėjimas – tai milžiniškos lėšos, kurios be institucinės priežiūros gali būti sėkmingai išvogtos, ypač atsiradus naujų teisinių niuansų ginkluotės pirkimų procedūrose. Stambaus masto korupcija visada destruktyviai paveikia valstybės gynybos ir saugumo politiką, stabdo ekonominę ir politinę plėtrą. Ne veltui Dantė korumpuotus pareigūnus įkišo į žemiausią pragaro ratą.

Demokratijos stiprumas – tai pirmiausia teisėtumo tvirtumas. Kai politinė valia silpna, o institucijos ir jų vadovai atvirai toleruoja korumpuotus sandorius, privalo stiprėti pilietinė Lietuvos žmonių atsakomybė už valstybės gynybą ir saugumą.

Demokratinė stebėsena – tai pačios visuomenės galimybė kontroliuoti valstybės institucijas ir reikalauti iš jų pirmiausia skaidraus biudžeto lėšų panaudojimo, atskaitomybės.

Kviečiame telktis į iniciatyvinę Demokratinės stebėsenos grupę, kurios tikslas – gynybos biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumas ir atskaitomybė.

Reikalausime teisinės atsakomybės už korupcines veikas ir valstybei padarytą žalą.

Korumpuotą vidaus priešą įveiksime pilietine valia ir visų Lietuvos žmonių pastangomis. Tai yra labai svarbu, ypač Rusijos agresyvios politikos kaimynų atžvilgiu fone.