M. Norbutas. Kiek kainuoja auksas? – atsakymas šokiruoja

17,38 tūkstančių eurų vietoj 115,85 tūkstančių – tokiu skirtumu Vyriausybės vertinami olimpinių ir parolimpinių žaidynių aukso medalį iškovojusių sportininkų pasiekimai. Sunku įsivaizduoti, ar ne? Beveik septynių kartų skirtumas. Tokią diskriminacinę tvarką nustato Vyriausybės nutarimas Nr. 927 „Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo“.

Skirtingai vertinami ir sidabro bei bronzos medalius iškovoję olimpinių ir parolimpinių žaidynių nugalėtojai. Už sidabro medalį parolimpiečiams numatyta 8,69 tūkstančių eurų premija, tuo tarpu olimpiečiui – 57,92 tūkstančiai. Vyriausybė suteiktų 5,79 tūkstančius eurų už parolimpinę bronzą ir 43,44 tūkstančius už olimpinį to paties metalo medalį.

Ir tai dar ne viskas. Olimpinėse žaidynėse apdovanojami ir 4-8 vietas užėmę sportininkai. Už ketvirtąją poziciją išmokama 23,17 tūkst eurų, penktąją – 17,38 tūkst., šeštąją – 11,58 tūkst, septintąją – 8,69 tūkst. ir aštuntąją – 5,79 tūkst. eurų premija. O kaip su parolimpinių sportininkais? Nulis. Taip, nulis. Būtent taip vertinami parolimpiečių analogiškų vietų laimėtojai.

Dėl šios sistemos nukenčia ir neįgalius sportininkus rengiantys treneriai. Mat tiek vieniems, tiek kitiems asmeninių rungčių treneriams numatyta 50 procentų dydžio premija už atitinkamą jo rengto sportininko laimėjimą.

Skaičiai akivaizdžiai rodo, jog nepaisant įvairiuose įstatymuose įtvirtinto draudimo diskriminuoti dėl negalios, Vyriausybė to nepaiso. Tiek vieni, tiek kiti sportininkai sunkiai dirba, kad galėtų pasiekti įspūdingų rezultatų – patekti į aukščiausio lygio rungtynes. Kas gali paneigti, kad būtent neįgaliesiems tenka dar didesnė našta, nes reikia įveikti ne tik priešininkus, bet ir savo negalią.

Ne paslaptis, jog ir valstybės teikiamas finansavimas sportininkams, treneriams, įrengiant treniruotėms reikalingas vietas nėra vienodas. O būtent neįgaliems sportininkams tenka daug daugiau išlaidų – įsigyjant papildomą modernią ir dažnai brangią įrangą bei priemones.

Tačiau ne tik akivaizdus skiriamų lėšų skirtumas bado akis. Visiškai skirtingas ir valdžios rodomas dėmesys. Sunku prisiminti, kada paskutinį kartą kuris nors iš valstybės vadovų pagerbė Lietuvos sportininkus atvykdami į parolimpines žaidynes. Ne mažiau iškalbingas faktas – televizijos transliacijos. Ar prisimenate, kada matėte Lietuvos TV kanalu tiesiogiai transliuojamas parolimpinių kovas?

Taigi kiek kainuoja auksas? Nepaisant neįgaliųjų įdėtų pastangų, jų iškovotas auksas ir toliau lieka „žemesnės prabos“, nei kitų sportininkų. Padėtį keisti galima pradėti priimant paprastus sprendimus – tiesiog suvienodinant olimpiečių ir parolimpiečių premijas ir peržiūrint paramos sistemą.