Stanislovas Buškevičius. Nuo Vašingtono iki Vilniaus – tikėkimės, kad ir iki Ukrainos

1949 m. balandžio 4 d. Jungtinių Amerikos Valstijų sostinėje Vašingtone buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, įkurta karinė ir politinė sąjunga NATO. Tuo metu Lietuva buvo gilioje sovietų okupacijoje, tačiau lietuviai partizanai nelygioje kovoje priešinosi okupantams miškuose.

Atgavus Nepriklausomybę beveik kiekvienam lietuviui, kuris mokykloje nepraleidinėjo istorijos pamokų ir turėjo šiek tiek loginio mąstymo, tapo aišku, kad tai laikina, nes rusai yra užsikrėtę imperinėmis ambicijomis. Tad vėliau ar anksčiau jie puls. Todėl, kai mes Seime (aš tuo metu buvau Seimo narys) diskutavome dėl stojimo į NATO, beveik visi, nuo socialdemokrato iki konservatoriaus, nuo liberalo iki nacionalisto, nuo lietuvio iki kitos tautybės žmogaus norėjo, kad Lietuva kuo greičiau taptų NATO nare.

Visi suprato, kad tik būdamas stipriausioje pasaulyje „chebroje“ gali išlikti. O eidamas vienas naktį gatve ir kliedėdamas apie savo ir banditų taikingumą, sapaliodamas apie neutralitetą, gausi į galvą, būsi apiplėštas ir nužudytas. Nepadės net tai, jei esi bokso, imtynių ar karatė čempionas, nes esi vienas.

Šiandien nebūtų karo Ukrainoje, nebūtų dalies Sakartvelo (Gruzijos) teritorijos okupacijos, jei šios šalys priklausytų NATO.

Ukrainai reikia NATO, o NATO – Ukrainos. Tad tikiuosi, kad Vilniuje bus aiškiai pasakyta, kada konkrečiai Ukraina bus priimta į NATO. Tik tada atsiras viltis greitai užbaigti šį karą.