Iš naujojo Seimo ir Vyriausybės, manau, daugelis rinkėjų tikisi, jog šalis bus tvarkoma geriau negu ankstesnių valdžių. Mūsų piliečiams bus sudarytos galimybės ne tik dirbti ir užsidirbti, bet ir lankytis kultūriniuose renginiuose, užsiimti mėgstama veikla, t.y. gyventi oriai. Ar pajėgūs būsimieji Seimo nariai įgyvendinti šiuos žmonių lūkesčius?
Atvirai pasakius, nebalsavau už būsimuosius valdančiuosius, visų pirma todėl, kad mane ypač neigiamai paveikė konservatorių ir jų lyderių ekstravagantiška laikysena jiems laimėjus rinkimus 2016 metais daugiamandatėje apygardoje.
Panašaus elgesio tikėjausi ir 2020 metų rinkimuose, tačiau maloniai nustebau išgirdęs kultūringus ir kuklius Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio pasisakymus po to, kai jų vadovaujama partija laimėjo rinkimus daugiamandatėje apygardoje. Pamaniau, jog tai bandymas užliūliuoti rinkėjus iki antrojo turo, kuriam pasibaigus jie parodys tikrąjį veidą.
Vėl buvau maloniai nustebintas korektiška būsimosios valdančios daugumos premjerės laikysena ir dalykiška kalba bei konservatorių lyderio Gabrieliaus santūrumu, užtikrinant, kad „revoliucijų“ nebus.
Šiuos žiodžius tarsi patvirtina Liberalų sąjūdžio pateikti siūlymai koalicijos sutarčiai ekonomikos srityje: „Ketverius metus mažinti GPM po 1,25 procentinio punkto, pasiekiant 15% tarifą 2024 metais. Alternatyva galimoms netektims – taršos įkainojimas, kiti ekologiniai mokesčiai, šešėlio mažinimas, savivaldybių obligacijos, naujos darbo vietos žiedinėje ekonomikoje ir t.t. Sumažinti PVM būtiniausiems maisto produktams iki 5 proc., statybų sektoriuje – iki 9 proc. Sulyginti NPD su MMA. Atsisakyti reinvestuojamo pelno apmokestinimo“.
Būtent šie pasiūlymai mano požiūriu suteikia galimybę padėti tvirtus ekonominius pamatus būsimajai gerovės valstybei, apie kurią daug kalbame, tačiau be materialinių resursų mes jos nesukursime. O tai, ką siūlo liberalai, mano požiūriu, būtų didelis postūmis verslui, pirmiausia smulkiam ir vidutiniam. Juk verslas uždirba pinigus, o ne valstybė. Ir jeigu verslas uždirbs daugiau, didesne pinigų suma pasipildys ir valstybės biudžetas.
Be to, pastebima ir kita pozityvi tendencija – tai noras svarbiausiose valstybės srityse ieškoti sutarimo ir su opozicija. Tokie susitarimai reikalingi ir žmogaus teisių problematikoje (atsiklausiant ir visuomenės), nes tai užtikrintų darbų tęstinumą. Sveikinčiau ir opoziciją, jeigu ji garbingai priimtų pralaimėjimą ir svarbiais valstybei klausimais ieškotų sutarimo su būsimąja Seimo dauguma.
Šiuo atveju galima pasimokyti ir iš kovinių sričių sportininkų. Boksininkai ringe stengiasi vienas kitą nokautuoti, tačiau, pasibaigus kovai, paduoda vienas kitam ranką ir neretai apsikabina, dažniausiai nejausdami vienas kitam antipatijos, o juo labiau neapykantos. Taip turėtų elgtis ir politikai, nes rinkimai baigėsi, baigėsi ir kova, juo labiau, kad šiandien turime bendrą priešą – COVID-19, kurį galime įveikti tik susitelkę.