Vytautas Kernagis. Žiniasklaidos laisvė Lietuvoje ir kokių pokyčių reikia norint susigrąžinti aukštą poziciją tarptautiniame indekse?

Šiuo metu viešojoje erdvėje intensyviai diskutuojama apie paskelbtą žiniasklaidos laisvės indeksą ir Lietuvos pozicijos smukimą šešiomis pakopomis žemyn. Juk per pastaruosius ketverius metus žiniasklaidos tema buvo padaryta daug, todėl šis kritimas yra itin apmaudus. Dėtos visos pastangos tobulinant įstatyminę bazę: teisė žurnalistams gauti duomenis iš Registrų centro, apsauga nuo persekiojimo už kritiką, praplėsta viešojo asmens sąvoka. Būtent šie pokyčiai pakėlė Lietuvą 180 šalių kontekste į 7 vietą. Tačiau nėra reikalo pasiduoti ar nusiminti. Dirbame toliau.

Neseniai Seimo salėje buvo pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pasiūlymas dėl sąvokų, atitinkančių skaitmeninės rinkos tendencijas, tokių kaip: „reklama“ arba „rėmimas“ ir „pranešimas žiniasklaidai“. Reikia praplėsti sąvoką „rėmimas“, kad pastaroji apimtų ne tik radijų ir televizijų, bet ir internetinės žiniasklaidos skelbiamą turinį ir būtų galima teisiškai teisingai žymėti interneto žiniasklaidoje skelbiamą rinkodaros turinį. Kitas komunikacijos žanras – pranešimas žiniasklaidai – iki šiol nėra reglamentuotas. Todėl siūloma papildyti Visuomenės informavimo įstatymą į jį įtraukiant naują sąvoką „pranešimas žiniasklaidai“ ir naujienos, įvykiai, veikla ar kita visuomenei svarbi informacija turės būti įvardijama kaip „pranešimas žiniasklaidai“.

Kodėl reikia šių pakitimų? Ne tik dėl suvienodinto turinio žymėjimo visose naujienų portalų platformose. Šie pakitimai reikalingi norint įnešti daugiau aiškumo rinkoje tiek skaitytojams, tiek teisininkams, nes dažnai redakcijos yra skundžiamos vartotojų teisėms dėl pranešimų žiniasklaidai publikavimo, esą tai paslėpta reklama. Taip pat tai suteiks kur kas daugiau aiškumo ne tik interneto žiniasklaidos bendruomenei, bet ir skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams, kurie naujienas seka Lietuvos naujienų portaluose, ir jie galės aiškiai atskirti, kuris turinys yra redakcinis, o kuris – ne. Būtent todėl būtina ne tik peržiūrėti dabartinį teisinį reguliavimą, bet ir jį atnaujinti.

Tikiuosi, kad žingsnis po žingsnio ir ypatingas dėmesys stiprinant žiniasklaidos laisvę padės atkurti Lietuvos poziciją tarptautiniame indekse. Svarbu suvokti, kad laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra demokratinės visuomenės pamatas. Teisingas ir skaidrus informacijos pateikimas ne tik didina pasitikėjimą žiniasklaida, bet ir užtikrina visuomenės teisę į objektyvią informaciją. Todėl šie įstatyminiai pokyčiai yra būtini siekiant išlaikyti ir stiprinti žiniasklaidos vaidmenį demokratiniame procese.