Žvalgybos duomenimis, raketos buvo paleistos iš Astrachanės srities. Priartėjimo laikas nuo paleidimo iki smūgio Dnipro mieste buvo 15 minučių.
Teigiama, kad raketoje buvo sumontuotos šešios kovinės galvutės. Kiekvienoje iš jų sumontuoti šeši pabūklai. Greitis galutinėje trajektorijos dalyje yra didesnis nei 11 machų.
Kuriant raketų kompleksą „Kedr“ dalyvavo nemažai Rusijos Federacijos karinio-pramoninio komplekso įmonių. Kompleksas buvo išbandytas Kapustin Jaro poligone Rusijos Astrachanės srityje 2023 metų spalį ir 2024 metų birželį.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos ketvirtadienio rytą paskelbė, kad Rusija pirmą kartą smogė Ukrainai tarpžemynine balistine raketa. Dėl apšaudymo buvo apgadintas neįgaliųjų reabilitacijos centro pastatas, rašo UNIAN.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis į šį smūgį reagavo sakydamas, kad „išprotėjęs kaimynas dar kartą parodė, kaip jis bijo“.
Vėliau Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė, kad ketvirtadienį Rusija smogė Dnipro miestui vidutinio nuotolio raketa, naudodama „naujausią raketų sistemą „Orešnik“ su nebranduoline hipergarsine kovine galvute“.
Smūgį Dniprui jis pavadino „atsaku į neseniai įvykdytus ATACMS ir „Storm Shadow“ raketų smūgius Rusijos teritorijoje“. Pasak V. Putino, smūgis Dniprui buvo „Orešniko“ bandymas, o smūgio taikinys buvo kompleksas, kuris esą „visų pirma gamina raketų technologijas“.
Ką žinome apie „Orešnik“ – raketą, kurią Rusija paleido į Ukrainą
Naujoji vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“, kuria Rusija atakavo Ukrainą, yra branduolinį užtaisą nešti gebantis ginklas, apie kurį jokios viešai skelbiamos informacijos ligi šiol nebuvo.
Ketvirtadienį per televiziją neplanuotai pasirodęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad per smūgį Dnipro miestui buvo mūšio lauko sąlygomis išbandyta „viena iš naujausių Rusijos vidutinio nuotolio raketų sistemų“.
Jo teigimu, konstruktoriai šiai raketai davė vardą „Orešnik“ (Lazdynas).
V. Putinas aiškino, kad paleistoji raketa buvo „nebranduolinės ultragarsinės konfigūracijos“ ir kad „bandymas“ buvo sėkmingas – raketa pataikė į taikinį.
Greitis
Oro gynyba nėra pajėgi neutralizuoti raketos „Orešnik“, kurios greitis puolimo metu siekia 10 machų (vienas machas prilygsta garso greičiui) arba 2,5– 3 kilometrus per sekundę, sakė V. Putinas.
Ultragarsinės raketos greitis skrydžio metu daugiau nei penkis kartus viršija garso greitį, be to, raketa skrisdama gali manevruoti, todėl ją sunku sekti ir numušti.
„Šiuolaikinės oro gynybos sistemos... negali neutralizuoti tokių raketų. Tai neįmanoma“, – sakė V. Putinas.
„Šiandien nėra jokių priemonių atremti tokį ginklą“, – gyrėsi prezidentas.
Kovinis užtaisas
Raketoje „Orešnik“ gali būti sumontuota nuo trijų iki šešių kovinių užtaisų, bulvariniame laikraštyje „Komsomolskaja pravda“ rašė karo ekspertas Viktoras Baranecas.
Maskvos žurnalo „National Defence“ redaktorius Igoris Koročenko valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad, remiantis filmuotais smūgio vaizdais, „Orešnik“ yra ginkluota keliais nepriklausomai taikomais koviniais užtaisais.
Šiuo atveju užtaisai buvo konvenciniai, tačiau raketa gali nešti ir branduolines galvutes, teigė karo ekspertai.
Tai, kad „koviniai užtaisai taikinį pasiekė praktiškai vienu metu“ rodo, kad sistema yra „labai veiksminga“, pasakė I. Koročenko, pavadindamas ją „šiuolaikinės Rusijos kietuoju kuru varomos karinių raketų konstrukcijos šedevru“.
Nuotolis
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro poligono Astrachanės regione, esančio už maždaug 900 kilometrų nuo Dnipro.
V. Putino žodžiais tariant, tai yra „vidutinio nuotolio“ raketa.
Vidutinio nuotolio balistinės raketos (IRBM) veikimo nuotolis yra nuo 1 000 iki 5 000 km – kiek mažiau nei tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM).
Karo ekspertas Ilja Kramnikas dienraščiui „Izvestija“ sakė, kad raketos „Orešnik“ nuotolis gali siekti viršutinę vidutinio šio nuotolio ribą, tai yra apie 3 000–5 000 km.
„Bet kuriuo atveju matėme, kaip Rusija pirmą kartą istorijoje mūšio lauke panaudojo vidutinio nuotolio raketą“, – dienraščiui „Izvestija“ sakė svetainės „Military Russia“ redaktorius Dmitrijus Kornevas.
Kilmė
JAV gynybos departamentas raketą „Orešnik“ apibūdino kaip „eksperimentinę“ raketą, sukurtą rusiškos ICBM „RS-26 Rubež“ pagrindu.
Apie raketą „Rubež“ žinoma tik tiek, kad tai yra ICBM „Topol“ modifikacija.
2018 m. valstybinė naujienų agentūra „TASS“ remdamasi vieno šaltinio duomenimis pranešė, kad raketos „Rubež“ kūrimas pagal valstybinę ginkluotės programą buvo įšaldytas iki 2027 m., pirmenybę skiriant kitai sistemai – „Avangard“.
Rusijos ginklų ekspertas Janas Matvejevas platformoje „Telegram“ rašė, kad „Orešnik“ greičiausiai yra dviejų pakopų ir turėtų būti „pakankamai brangi“, sunki ir negalėtų būti gaminama masiškai.
Grėsmė
Šios raketos veikimo nuotolis reiškia, kad „Orešnik“ gali kelti grėsmę visai Europai“, bet ne Jungtinėms Valstijoms, rusiškam platformos „Telegram“ kanalui „Ostorožno novosti“ pasakojo Rusijos branduolinių pajėgų projekto ginklų ekspertas Pavelas Podvigas.
JAV ir Sovietų Sąjunga 1987 m. pasirašė sutartį, pagal kurią susitarė nenaudoti raketų, kurių veikimo nuotolis yra nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių kilometrų.
2019 m. ir Vašingtonas, ir Maskva pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, vienas kitą kaltindami ją pažeidinėjant.
V. Putinas ketvirtadienį sakė, kad Rusija „tolesnio vidutinio ir artimesnio nuotolio raketų naudojimo klausimą spręs, atsižvelgdama į Jungtinių Valstijų ir jų satelitų veiksmus“.
