3 hipotezės, kaip ir kodėl storėjama nuo bakterijų

Kaip storėjama nuo bakterijų? Pirma hipotezė. Žarnyno floroje per daug tuklumo bakterijų. Tuklumo bakterijos efektyviai skaido angliavandenius. Jei tvarką ima daryti jos – turime problemą. Lieknos pelės pašalina dalį nesuvirškintų kalorijų, o storos jų draugės – kur kas mažiau. Jų tuklioji žarnyno flora ištraukia iš valgio viską iki paskutinio lašelio ir smagiai sušeria ponui ar poniai pelei. Pritaikius tai žmonėms gali atrodyti taip: kai kurie žmonės apauga nereikalingais riebalais, nors ir nevalgo daugiau už kitus, – turbūt jų žarnyno flora iš valgio daugiau paima.

Tai yra ištrauka iš Giulios Enders knygos „Žarnyno žavumynai: viskas apie menkai vertinamą organą“. Knygą išleido leidykla „Kitos knygos“, o iš vokiečių kalbos vertė Kristina Sprindžiūnaitė.

Kaip tai įmanoma? Iš nesuvirškinamų angliavandenių bakterijos gamina įvairias riebalų rūgštis: daržoves mėgstančios bakterijos – veikiau žarnynui ir kepenims, o kitų bakterijų pagamintomis riebalų rūgštimis šeriamas ir visas likęs organizmas. Dėl to nuo banano storėjama mažiau nei nuo tiek pat kalorijų turinčio pusės šokoladinio batonėlio – augaliniai angliavandeniai domina veikiau tiekėjus artimiausioms teritorijoms, o ne viso organizmo šėrikus.

Per tyrimus su antsvorio turinčiais žmonėmis buvo nustatyta, kad jų žarnyno floroje