Kartą Einsteino buvo paklausta, kuo jis skiriasi nuo paprasto žmogaus. Šis atsakė, kad jei paprasto žmogaus paprašytumėte rasti adatą šieno kupetoje, jis radęs adatą nustotų ieškoti, tuo tarpu jis pats išnaršytų visą šieno kupetą tikėdamasis rasti dar daugiau adatų. Visgi, kuo toks mąstymas susijęs su genialumu?
Daugelis dar ir šiandien mano, kad genijus būtinai pasižymi aukštu intelektu ir – atvirkščiai, kad žmogus su aukštu intelektu yra genijus. Tačiau dabartiniai tyrimai tokią logiką paneigia. Pavyzdžiui, Marilyn vos Savant intelekto koeficientas Gineso rekordų knygoje buvo užfiksuotas kaip aukščiausias visų laikų IQ (jos IQ – 228), tačiau ši moteris nedavė jokio žymaus indėlio mokslo ar meno pasauliui. Tuo tarpu Nobelio premijos laureato Richardo Feynmano, kurį daugelis pripažįsta paskutiniu didžiuoju Amerikos genijumi, IQ tik garbingas 122.