Iš tiesų bulvė bulvei nelygu, nes jų skonis ir paskirtis skiriasi nuo sausų medžiagų kiekio. Kadangi iki 80 proc. sausųjų medžiagų bulvėse sudaro krakmolas, žmogaus organizme virstantis cukrumi, šias daržoves gali valgyti ne visi. Tačiau jau yra bulvių, kurias galima vadinti palankiomis sveikatai.
Skaniausios – krakmolingos bulvės
Pastaruoju metu žiniasklaidoje bandoma paneigti, jog bulvės yra nenaudingas ir nepelnytai stalo karalienės vardą užkariavęs valgis. Tačiau bulvių veislių savybes ir auginimo subtilumas išmanantys specialistai tikina, jog absoliučios tiesos būti negali. Vienos bulvės tinka cepelinams ir blynams gaminti, nes yra krakmolingos, kitas gali valgyti net labiausiai angliavandenius ribojantys diabetikai – reikia tik mokėti pasirinkti sau tinkančią bulvių veislę.
Šiuo metu turgūs užversti bulvėmis – rugsėjo pradžioje vyksta masinis bulviakasis. Kokias bulves pirkti, kad būtų palankios sveikatai ir netukintų?
„Kuo daugiau sausų medžiagų, tuo bulvė skanesnė. Ankstyvos bulvės nespėja sukaupti daug sausųjų medžiagų, todėl jos atrodo skystesnės, ne tokios skanios, bet sveikatai nekenkia – jau yra bulvių veislių, kurias gali valgyti net lieknėjančios moterys“, – sako tris dešimtmečius bulves auginantis agronomas Jonas Valaitis.
Renka bulvę karalienė
Kudirkos Naumiestyje Bulvės muziejų prieš metus atidaręs agronomas J. Vailaitis sukūrė bulvės karalienės rinkimo procedūrą: penkti metai iš eilės renka švenčių ir įvairių renginių dalyviai, o dabar – jau ir Bulvės muziejaus lankytojai renka skaniausią bulvę.
Septyniose lėkštelėse jiems pateikiamos su lupenomis išvirtos skirtingų veislių bulvės. Paragavę kiekvienos ir palyginę, muziejaus lankytojai išsirenka tą, kuri atrodo skaniausia.
Karalienės titulas jau yra suteiktas keturioms bulvių veislėms. Pirmoji „karaliene“ tapo ‘Vineta“, antraisiais metais skaniausia pripažinta ‚Laura‘, trečiaisiais triumfavo ‚Jelly‘, o pernai į Bulvės muziejaus karūną atgulė ‚Bellarosa‘.
‚Vineta‘ skani net ir tiems, kurie bulvių nemėgsta ir nevalgo. Iš „Laura‘ veislės bulvių galima gaminti viską: mažai cukraus turinti bulvė gražiai geltona, turi daug karotino, į save sugeria mažai riebalų, todėl jos košė skani ir be sviesto. Abi šios veislės krakmolingos, todėl puikiausiai tinka cepelinams virti.
Šiemet daugiausia balsų renkančios ‚Marabela‘ veislės bulvės tokios pat krakmolingos, kaip ir ‚Laura‘ bei ‚Vineta‘.
Vokiškos bulvės „valdo“
Pasižvalgius turguose, ant prekystalių dažniausiai puikuojasi olandiška ankstyvoji ‚Adora‘, vokiškos ‚Vineta‘ ir ‚Laura‘. Daugeliui kyla klausimas, kodėl mažai auginama lietuviškų veislių ‚Nida‘ , ‚Venta‘, ‚Goda‘ ‚Aista‘ veislių bulvių. Ūkininkai atsako paprastai – jų derliaus su vokiškoms nepalyginsi.
Kaip pirkėjui kaina, taip augintojui derlingumas yra kone pats svarbiausias pasirinkimo kriterijus. Jei prieš tris dešimtmečius, dar kolūkiniais laikais, geriausi ūkiai gaudavo 12,5 – 13 t/ha bulvių derlių, tai dabar normalus derlius sudaro 40 t/ha, o gerais metais siekia ir 50 – 60 t/ha. Todėl „valdo“ derlingumu pasižyminčios vokiškų veislių bulvės.
Veislės autorinės teisės saugomos 25 metus, per tą laiką selekcininkai pasistengia išvesti veislės analogus – dar derlingesnę, atsparesnę klimato ir augimo sąlygoms veislę.
Pavyzdžiui, ‚Laura‘ buvo išvesta maždaug prieš 23 metus, vietoj jos bus siūloma auginti „Sanabel“. J. Valaitis pastebėjo, jog naujos veislės bulvių vegetacija yra dvi savaites ankstyvesnė, o luobelė, palyginti su ‚Laura‘, subręsta labai greitai.
Bulvių augintojų numylėtąją ‚Vineta‘ po kelių metų turėtų pakeisti ‚Marabela‘.
Tinka ir lieknėjančioms
Pasaulyje iš viso yra priskaičiuojama per 3500 įvairių bulvių veislių. Bulvių veislės skiriasi daugeliu dalykų, tačiau maistinėms bulvėms svarbiausios yra skoninės savybės.
Bulvių skonis priklauso nuo sausųjų medžiagų kiekio gumbuose. Sausųjų medžiagų bulvėse gali būti 20 – 25 proc., perdirbimui skirtose veislėse – net iki 33 proc.
Kuo daugiau bulvė turi sausųjų medžiagų, tuo geresnis jų skonis, nes iki 80 proc. sausųjų medžiagų sudaro krakmolas, kuris žmogaus organizme virsta cukrumi. Kad energija netampantis cukrus organizme nugula riebalais, visi žino, todėl daugelis bulvių nebenori valgyti.
Į tai reaguodami, selekcininkai stengiasi išvesti tokias bulvių veisles, kuriose būtų kuo mažiau krakmolo. Prieš šešerius metus Lietuvoje pasirodė ‚Anuschka‘ – mažai krakmolinga, redukuoto cukraus visiškai neturinčių bulvių veislė.
„Lietuvoje ši bulvių veislė atsirado prieš šešis metus ir iškart tapo labai pageidaujama. Tai moterų bulvė, nes joje mažai cukraus ir krakmolo, todėl ją gali valgyti net ir sergantys diabetu“, – rekomenduoja J. Valaitis.
Išklausęs anekdotą apie miestiečius, nesugebėjusius išvirti bulvių, agronomas J. Valaitis tik palinkčioja galva: Šakių krašto ūkininkai augina perdirbimui skirtas bulves. Kiek jas bevirtum, neišvirsi – gumbai susileidžia ir tampa koše.
Tai dėl to, kad bulvės labai krakmolingos, nes kepant traškučius ar šiaudelius, išlieka gražiai galva jų spalva.
Tačiau kokias bulves valgyti, turime pasirinkti patys.