Mėgstate karamelizuotas kavas, į pirkinių krepšelį vis įsimetate „ko nors skanaus“? Turime jums blogų žinių

Parašyti apie priklausomybę cukrui inspiravo vakar pralekiant pro šalį pamatyta kažkokios lauko kavinės iškaba: „Sūdytų pistacijų latė, bananų ir šokolado latė, marcipanų ir kokosų latė“. Atsiprašau, ką? O gal ketinate / planuojate sukurti „cepelinų su spirgučiais“ arba „šaltibarščių su bulvėm“ latę? O kaip jums skamba „Karamelizuotų svogūnų su prievagrybiais“ latė? Būtų du viename, ir pavalgai, ir atsigeri iškart. Dabar tinklinių kavinių pusę meniu užima šitie – atsiprašau, į vatą nevyniosiu – tragiški, užsaldinti gėrimai, kurie yra įžeidimas kavos vardui. Kodėl žmonėms norisi iš maloniai kartaus ir tonizuojančio, šimtmečių tradicijas siekiančio gėrimo pasidaryti geriamą desertą arba maisto patiekalą? Tiesą sakant, turiu jums blogų žinių.

Didžioji dauguma visokių karamelizuotų kavos gėrimų – ir čia turiu omenyje viską, nuo visokių vanilinių karamelinių lačių, iki jau minėtos marcipaninės – savo sudėtyje turi labai daug cukraus. Tokie gėrimai yra kuriami norint pritraukti užslėptus cukraus narkomanus ir paauglius. Žodžiu, kai geriate ką nors tokio, tai geriate cukraus bombą su šiek tiek kofeino. Vartojant dažnai, sėkmingai sukuriama ir išlaikoma priklausomybė cukrui.

Bet gal jūs manote, kad turite kontrolę? Kad galite mesti visa tai, kada tik panorėję?

Gerai, netrukus įsivertinsite patys.