Mokslininkų įžvalgos: baimė, kurią sukelia pandemija, yra mums neįprasto pobūdžio

Pyktis, baimė, nerimas, nuolatinis pavojaus jausmas. Kartais baimė yra naudinga, pavyzdžiui, apsaugo žmogų nuo pavojaus. Netikrumo jausmas - priešingai, priverčia pakelti sėdimąją nuo sofos ir veikti, kad situacija taptų aiškesnė ir būtų galima ją modeliuoti palankesne linkme. Na, bet gyvenimas nuolatinio aliarmo būsenoje ir žinojimas, kad nuo tavęs niekas nepriklauso, kad esi bejėgis ir negali pakeisti situacijos, ima gluminti net ir pačios stipriausios psichikos žmones.

Michael taip pat teigia, kad baimė yra susijusi su žmogaus evoliucija. Kai žmogus ko nors bijo, pagreitėja širdies plakimas, padažnėja pulsas, gali imti dilgčioti pirštų galiukai. Kuomet jaučiamas didelis pavojus, žmogus tarsi mobilizuojasi, pavyzdžiui, gali bėgti daug greičiau, nei įprastomis aplinkybėmis leidžia jo jėgos. Gali ryžtis daryti kokius nors veiksmus, kuriems anksčiau nesiryžo. Gali staiga, daug nesvarstęs ir negalvojęs, priimti kokius nors sprendimus, kurių įprastomis sąlygomis nepriimtų, dvejotų, svarstytų, ar čia verta, ar neverta.

Tačiau baimė, kurią sukėlė pandemija, yra visiškai kitokia. T. Michael aprašo, kaip atrodo ta kitokia baimė. Tai reakcija, kuri vadinasi „apsimeskime mirusiu“.