Nobelio laureatas pamokė italus, kaip išsivirti makaronus taupant dujas ar elektrą: idėją pritaikyti galima net verdant sriubą

„Tai mes dabar, taip sakant, būsime taupūs kaip italai. Virsime, taip sakant, kaip jie savo makaronus „al dente“, – svarsto „Dviračio žinių“ filosofai, legendiniai TV peliukai Sūrskis ir Mauzeris. Visiškai teisingai. Šiandien kiekvienas daugiau gastronomijos srityje išprusęs lietuvis žino, ką reiškia itališkas terminas „al dente“ (liet. danties kietumo). O tai reiškia, kad verdantį spagečių puodą nuo viryklės reikia nuimti kur kas anksčiau, nei nurodyta pastos pakuotėje.

Kodėl išmintingieji TV peliukai siūlo mokytis italų kalbos ir imti pavyzdį iš italų virtuvėje – taupyti? Nes pasaulyje vyksta Rusijos ir Ukrainos karas. Nes kasdien pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, brangsta elektra ir dujos. Skaičiai gąsdinančiai didėja ir kiekvieno piliečio elektros mokesčiuose.

Kaip mūsų, lietuvių, švaistymo pavyzdį komikai Sūrskis ir Mauzeris traukia į dienos šviesą pusryčiams mėgstamą virtą kiaušinį? Bėda ta, kad mes, nepaisantys planetos problemų, paliekame kiaušinį ant ugnies virti tol, kad nulupus jį randame mėlyną.

Niekas neišdrįs prieštarauti, kad ši istorija – apie mus. Bet atėjo laikas mąstyti kitaip. Taip elgėmės, kol nebuvo energijos problemų. „Tai reiškia, dabar jau pasimokysime iš italų ir mūsų kiaušinis bus ne mėlynos, o ružavos spalvos?“ – šmaikštauja Sūrskis.

Juokas juokais, bet, matyt, ne veltui peliukai duoda gerą patarimą – Italija garsėja ne tik geriausia pasaulyje virtuve, bet ir sumanumu taupant elektros energiją ir dujas virtuvėje.

Mes, lietuviai, kasdien verdame ne tik kiaušinį. Kaip italai kasdien valgo pastą, taip mes neįsivaizduojame savo stalo be sriubos. Pasižiūrėkime, kiek laiko italai verda savo pastą, o kiek mes – sriubą?

Teisingo pastos virimo klausimas italams toks svarbus, jog užsieniečiams kartais atrodo, kad spagečių filosofijai paskirtas apskritai visas jų gyvenimas. Apeninų virtuvės šefai apie pastos virimo svarbą sukūrė anekdotą, kuris labai aktualus elektros embargo laikais.

Yra trys, pasak italų, pastos virimo būdai – „normale“ (liet. normalus), „al dente“ ir „alla italiana“ (liet. itališkai). Pirmasis pastos virimo būdas „normale“ yra toks, kad nuo vandens užvirimo virti spagečius reikia tiek laiko, kiek parašyta ant pakuotės. Antrasis – „al dente“. Tai reiškia, kad ant pakuotės parašytą virimo laiką sutrumpiname keliomis minutėmis. Dietologai sako, kad taip išvirta pasta lieka dar kieta, dantimis kramtoma, o ne virsta į minkštą košę, kuri pervirta gali skatinti diabetą. Trečiasis „alla italiana“ reiškia, kad pastos apskritai galima ir nevirti. Tai reiškia, kad ji valgoma visai termiškai neapdorota.

Kaipgi taip?