– Vitalija, dabar labai daug informacijos apie tai, kaip žmonėms būti laimingiems. Jie domisi tuo, skaito straipsnius ar knygas, galbūt eina į seminarus ar į psichoterapiją, bet nebūtinai kas nors pasikeičia jų gyvenime. Kai tarėmės dėl interviu, minėjote, kad žmonės laukia, kol laimė ateis ir pati užgrius ant jų. Ar čia ir yra problema, kad informacijos daug, o rezultatų – nulis?
– Ir taip, ir ne. Kad dabar informacijos yra daug ir įvairios – tikra tiesa. Tačiau dalis žmonių tik butaforiškai užsiima saviugda, sveikai maitinasi, rūpinasi savo psichine ir emocine savijauta, užsiima sportu ir pan. Jie viską žino, tačiau nieko nėra išbandę praktiškai ilgiau nei savaitę ar 21 dieną. Pačios žinios, be praktikos, jokių rezultatų neduoda. Informacija yra gerai, tačiau žinoti ir suvokti yra du skirtingi dalykai, o suvokimas ateina tik per praktiką. Man pačiai teko dalyvauti daugiau nei pusę metų trunkančiame projekte. Jame „dalyvavo“ virš 20 žmonių, tačiau susitikimuose buvo plius minus tie patys 8, namų darbus kaskart atlikdavo 2 ar 3... Taigi kiek iš tų dvidešimties pasiekė nors kokių pokyčių?..
Kodėl taip sudėtinga praktiškai panaudoti gautas žinias? Viena iš priežasčių – tas pats pokytis! Mes bijom pokyčių, nes ne visada galima atspėti, ką jie atneš. Priešintis permainoms – natūrali savisaugos būsena, kai nesinori palikti to, ką žinai ir kas saugu. Dar viena iš priežasčių – resursinė būsena. Tam, kad praktiškai taikytum įgytas įvairias žinias, reikia energijos.
Yra toks gyvybingumo koeficientas (angl. Vitality Quotient) – tai gana nauja sąvoka, reiškianti žmogaus gebėjimą panaudoti natūralų energijos potencialą savo gyvenimo kokybei gerinti ir kitų žmonių motyvacijai kelti. Energijos kiekis lemia žmogaus augimo ir vystymosi tempą. Šį terminą pirmasis panaudojo prancūzų psichologas Pierre'as Kassas. Jo nuomone, gyvybinės energijos apimtis yra pagrindinė žmogaus varomoji jėga, kuri lemia norą realizuoti galimybes. Kuo didesnis gyvybingumo koeficientas, tuo labiau žmogus ugdo talentus ir įgūdžius, tuo didesnės sėkmės jis gali pasiekti. Aukštą gyvybingumo koeficientą turintis žmogus sugeba ne tik save motyvuoti siekti tikslų, bet ir dalintis šia energija su kitais. Tai savo ruožtu prisideda prie padidėjusio noro tobulėti, mokytis ir gerinti gyvenimo kokybę.