Iš moterų dažnai tenka girdėti, kad jų partneriai ar vyrai nenori kreiptis psichologinės pagalbos net tada, kai jau akivaizdžiai reikėtų – tarkime, sergant depresija ar bipoliniu sutrikimu, ar kuomet linkstama į priklausomybes – azartinius lošimus, alkoholį, narkotikus ir pan. G. Petronienė patvirtina, kad tai tikra tiesa: „Bet kuris psichologas pasakytų, kad tarp jų klientų vyrai sudaro mažą procentą. Tarkime, jei psichologas turi 25 pacientus, tik 2–3 iš jų bus vyrai. Jaunesni vyrai kreipiasi dažniau, o vyresni – tik atvaryti moters arba visiškos bėdos, kai jiems jau reikia ir antidepresantų. Yra toks bendras principas, kad jei vyras atrodo šiek tiek depresiškas, tai jam tikrai prireiks antidepresantų, nes tie, kurie kreipiasi, būna daug labiau sutrikę nei moterys. O tai reiškia, kad vyrai ateina tik tada, kai jiems jau šakės. Moterys tuo tarpu ateina tam, kad tų šakių nebūtų.“
Priežastys, kodėl vyrai nepraveria durų