Psichotropinių vaistų poveikis mūsų savijautai ir atminčiai – kas, jei garsus psichiatras buvo neteisus?

– Tikiuosi, – kalbėjo Krisas, įsitaisydamas mano kabinete, nusiimdamas kuprinę, ranka nuo veido nusibraukdamas ant akių krentančius plaukus ir pirštais belsdamas sau į kelį (vėliau keletą metų mačiau, kad jis niekada ramiai nenusėdi), – kad ir toliau man skirsite buprenorfino. Šie vaistai man labai padeda. Tiesą sakant, tai nepakankamas įvertinimas. Nesu tikras, ar be šių vaistų galėčiau gyventi, todėl ieškau žmogaus, galinčio išrašyti receptą.

Tai ištrauka iš medicinos mokslų daktarės Annos Lembke knygos „Dopamino tauta. Pusiausvyros paieška piktnaudžiavimo amžiuje“, kurią lietuvių kalba išleido leidykla „Liūtai ne avys“. VI skyrius.

Buprenorfinas yra pusiau sintetinis opioidas, gaminamas iš tebaino, gauto distiliuojant daržines aguonas. Kaip ir kiti opioidai, buprenorfinas susijungia su μ opioido receptoriumi, iš karto palengvina skausmą ir numalšina potraukį į opioidus. Supaprastintai galima pasakyti, kad šis preparatas padeda išlyginti malonumo ir skausmo sverto pusiausvyrą, todėl tokie žmonės kaip Krisas gali liautis kovoti su potraukiu ir vėl gyventi įprastinį gyvenimą. Yra įrodymų, kad buprenorfinas sumažina nelegalių opioidų vartojimą, perdozavimo pavojų ir pagerina gyvenimo kokybę.

Bet kad ir kaip gražiai šie faktai skambėtų, reikia nepamiršti, jog buprenorfinas yra opioidas, todėl kartais juo piktnaudžiaujama – vartojamas ne pagal paskirtį, o pasilinksmino tikslais, pardavinėjamas gatvėse. Priklausomybės nuo stipresnių opioidų neturintiems žmonėms buprenorfinas gali sukelti euforinę būseną. Nustoję vartoti buprenorfiną ar sumažinę jo dozę žmonės jaučia opioidų stygių, sustiprėja potraukis. Vienas mano pacientas netgi teigė, kad buprenorfino abstinencijos sindromai buvo daug sunkesni, nei nustojus vartoti heroiną ar OxyContin.

– Papasakokite savo istoriją, – pasiūliau Krisui, – o tada pasakysiu, ar galiu jums skirti šių vaistų.