1918-ųjų kronika. Paskutinės Lietuvos vyriausybės dienos Vilniuje: kaip sostinė virto spąstais

1918-ųjų gruodžio pabaigoje vokiečiai išmetė ant prekystalio Vilnių. Tiksliau, jo valdymą. Lietuviai, kuriems vokiečiai gruodžio 18 d. perdavė rūmus Šv. Jurgio 36, gruodžio 25 d. – namą, vadintą „Villa Rennenkampf“ prie Gedimino kalno (į jį kitą dieną persikėlė Apsaugos štabas), o gruodžio 26 d. – paštą, irgi dalyvavo derybose.

Vokiečiai suko galvą, kam pavesti miestą – Lietuvos vidaus reikalų ministerijai, lenkų Tautiniam komitetui ar Vilniaus darbininkų tarybai, bet galop pasirinko kone saliamonišką sprendimą: gruodžio 27 d. sostinės raktus atidavė miesto valdybai, veikusiai Rusijos imperijos metais ir nušalintai 1915 m. jiems užėmus Vilnių (faktiškai ją sudarė lenkai).

Tačiau tai tebuvo gestas: jie tebekontroliavo miestą, ir aistros, kas užims tą vietą, nesiliovė. Vilčių nepametė ir lietuviai, ir komunistai, ir lenkai, o pastarieji net buvo pasitelkę emisarus iš Varšuvos ir mėgino sužaisti lietuviška korta.