17 straipsnių
Kaune atsisveikinta su anapilin iškeliavusia garsia poete, žurnaliste, keturias kadencijas Seime dirbusia parlamentare, liberale Dalia Teišerskyte. Žinoma kaunietė mirė sulaukusi 79 metų, savo gimimo dieną. Urna su velionės palaikais šeštadienio popietę buvo palaidota ypatingoje vietoje – Kauno Petr...
Antrasis mano atrinktas politikos artistas iš Lietuvos atgimimo laikotarpio. Pirmasis buvo Augustinas Voldemaras. Tai Voldemarą sunkokai pavyktų pavadinti herojumi. Jis yra visoks, bet ne herojus. O aš ieškau tikro praeito amžiaus pradžios dramos herojaus. Ilgai vartęs istorijos puslapius randu. Gal...
1918-ųjų gruodžio pabaigoje vokiečiai išmetė ant prekystalio Vilnių. Tiksliau, jo valdymą. Lietuviai, kuriems vokiečiai gruodžio 18 d. perdavė rūmus Šv. Jurgio 36, gruodžio 25 d. – namą, vadintą „Villa Rennenkampf“ prie Gedimino kalno (į jį kitą dieną persikėlė Apsaugos štabas), o gruodžio 26 d. – p...
Prieškalėdinę 1918-ųjų savaitę Lietuvą ištiko vyriausybinė krizė: šalį paliko ir ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras, ir Tarybos pirmininkas Antanas Smetona. Prasidėjo politinis chaosas, iš kurio kai kam išeitimi atrodė diktatūra. Atsirado ir pretendentų į diktatorius. Gruodžio 23 d. pasirod...
Prieškalėdinę 1918-ųjų savaitę Lietuvą ištiko vyriausybinė krizė. Skaitant apie 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovas nedaug ką apie ją rasi, nors tuomet nepriklausomybė, neperdedant, kabojo ant plonyčio siūlelio, siūbuodama nuo gūsių, perspėjančių apie uraganą iš Rytų.
Slaptųjų agentų darbas visuomet yra rizikingas ir kupinas pavojų. Daugelis žavisi kvapą gniaužiančiomis šnipų istorijomis, o Vakaruose, ko gero, dažniausiai linksniuojami būtų FTB, CŽV ar MI6 pavadinimai. Tačiau Lietuva taip pat turi savo žvalgybos istoriją. Pradžia buvo sunki. Trūko pinigų, patirti...
Mykolas Sleževičius – daug Lietuvai nusipelnęs politikas. XX amžiaus pradžioje jis aktyviai veikė Lietuvos demokratų partijoje, Pirmojo pasaulinio karo metais Rusijoje Petrapilio Seime vienas pirmųjų iškėlė Lietuvos nepriklausomybės idėją. Kviečiame skaityti Mindaugo Tamošaičio knygos „Atsisakęs būt...
Šviesaus atminimo lietuvių kino ir teatro aktorė Gražina Balandytė amžinajam poilsiui atgulė šeimos kape, Kauno Petrašiūnų kapinėse. Ši vieta – ypatinga, turinti savo aurą. Joje ilsisi daugybė Lietuvai ir Kaunui nusipelniusių žmonių, o išskirtinių asmenybių kapai suformavo vadinamąjį panteoną. Šiose...
Istoriko Gedimino Kulikausko knyga „Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“ sugrįžta gausiai papildyta dar neskelbta medžiaga. Dvidešimt trijose istorijose atsiskleidžia Pirmosios Lietuvos Respublikos pasaulis: spalvingas, nepaprastai įdomus ir keistas.
Nacionalinio identiteto klausimas, neatsiejamas nuo istorinės atminties politikos, pastaruoju metu vis plačiau aptarinėjamas visuomenės, susilaukęs taip pat ir prezidentūros dėmesio, yra ir nacionalinio saugumo dalis.
Masonai – iki šiol pasaulyje viena labiausiai mistifikuojamų draugijų. Dar ir dabar įvairiose interneto svetainėse bei forumuose galima rasti nemažai sąmokslo teorijų, teigiančių, kad tai – sekta, jos nariai neva siekia užvaldyti pasaulį, rezga sąmokslus, net atstovauja šėtonui, nes vienas masonų si...
Beveik 2 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių, dešimtys naujausios karinės technikos vienetų. Tokį vaizdą šeštadienį bus galima išvysti Vilniuje rengiamame parade, švenčiant atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmetį. DELFI kviečia palyginti, kaip atrodo 1918-ųjų ir 2018-ųjų Lietuvos karinės pajėgos ir...
Šiomis dienomis, kai Mykolo Biržiškos palaikai liks atiduoti Vilniaus žemei, verta atversti tuos puslapius, kurie paaiškina jo ryšį su Vilniumi.
Gyventojai ir istorikai mano, kad Lietuvos valstybingumui per paskutinį šimtmetį labiausiai nusipelnė tautino atgimimo tėvas Jonas Basanavičius, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarpukario prezidentas Antanas Smetona.
Šiandien kartais pajuokaujama, kad reikėtų paskelbti karą Jungtinėms Amerikos valstijoms ir tokiu būdu patekti į šios valstybės sudėtį. O tuomet gyventume kaip amerikiečiai. 1919 metais panašus planas gimė Lietuvos Vyriausybėje. Tiesa, be karo paskelbimo.
Vasario 16-osios Akto originalas gali būti Rusijos archyvuose, tačiau norint jį surasti reikia ne tik istorikų, bet ir aukščiausių šalies pareigūnų pastangų.
„Kartais galvoju, kaip galėjo atsitikti, kad iš tikrųjų nusipelnę žmonės, tarkim, [žydai] vaikų gydytojai, advokatai, kūrę Lietuvos įstatymus, buvo sušaudyti neva Lietuvos vardu“, – svarsto žurnalistas Vilius Kavaliauskas, su bendraautoriais sudaręs knygą „Pažadėtoji žemė Lietuva“, kurioje rašoma, k...
