1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoriai pateko į negarbingą istoriją: pulko viduje užviręs sąmokslas gerų vaisių nedavė

Išgyvenęs 1918-ųjų gruodžio pabaigoje kivirčą su vokiečiais, I pulkas po kelių dienų, jau 1919-ųjų sausio pradžioje, įklimpo į dar vieną, kariškiams negarbingą istoriją. Konkrečiai, į Lietuvos kariuomenės istoriją šis pulkas įėjo ir kaip dalinys, kurio karininkai nušalino savo vadą.

Karininkai į Joną Galvydį-Bykauską šnairavo nuo Vilniaus, kaltindami perkėlimo į Alytų vilkinimu. Nevengdavo mestelti grubios replikos net pulko vadui, smagindavosi mėgdžiodami jo rytų aukštaičių tarmę [2]. Tiesa, jie purkštavo ir prieš Krašto apsaugos ministeriją, pakeliui į Alytų dažnas bloguoju minėjo jos darbuotojus, daugiausia lietuvius, kad, ar tai nepasitikėdami savimi ar saviškiais, ar kokiais kitais sumetimais, per daug pri­artino sau svetimų, įtartinų patarėjų. <...> įsikarščiavę, atvirai reiškė sa­vo nuomonę, kad, lyg tik pulkas kiek su­siorganizuos, sustiprės, reikėsią apvalyti ir pirmučiausiai išvaikyti „tuos“ ir jų vie­toje pastatyti savuosius, lietuvius [9].

Alytuje visą pyktį teko sugerti J. Galvydžiui-Bykauskui, nes neturint nuolatinio ryšio su Kaunu retos patikimos žinios skendo gandų tvane.