Nepriklausomybės kovos

Vasario 16 d. minėjimas Ukrainos karo kontekste nebėra tik rutininis veiksmas – bent jau taip mano Vilniaus universiteto istorikas Andrius Grodis. Jo teigimu, kai ir dabar kyla grėsmė Lietuvos egzistencijai, verta apmąstyti, kaip lietuviams XX a. pr., išlaviravus tarp didžiųjų valstybių interesų, pa...

Lietuvos vadovai negailėjo gražių žodžių, apibūdindami Antaną Terlecką ir jo įnašą kovojant už Lietuvos laisvę. Tai vienas ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, daug prisidėjęs prie mūsų valstybingumo istorijos tąsos. Niekada nepamiršime jo pastangų skleisti laisvą žodį ir burti bendraminčius masi...

Po 1990 metų kovo 11-osios daugelis dar prisimename, švelniai tariant, labai atsargią Vakarų reakciją į mūsų siekius būti nepriklausomiems. Džiaugiamės ir visuomet būsime dėkingi Islandijai, kuri pirmoji pripažino mūsų nepriklausomybę, bet tai įvyko beveik po metų − 1991 metų vasario 11-ąją. Dauguma...

Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė (Jn 1, 5).

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos nepriklausomybės gynėjams ir kitiems nukentėjusiesiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos bus paprasčiau pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis. Šiems pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bus apmokamos ne tik ambu...

Išgyvenęs 1918-ųjų gruodžio pabaigoje kivirčą su vokiečiais, I pulkas po kelių dienų, jau 1919-ųjų sausio pradžioje, įklimpo į dar vieną, kariškiams negarbingą istoriją. Konkrečiai, į Lietuvos kariuomenės istoriją šis pulkas įėjo ir kaip dalinys, kurio karininkai nušalino savo vadą.

Keturios 1919-ųjų vasario dienos (12–15) prisimenamos kaip lietuviams nesėkmingų Alytaus kautynių metas. Tačiau dar iki jų čia įsikūręs Pirmasis kariuomenės pulkas ne sykį buvo atsidūręs netoli bedugnės.

Kaip minėta pasakojime apie Lietuvos kariuomenės sunkumai su raudonąja armija, Kėdainiuose įsikūrę lietuvių savanoriai 1919-ųjų sausio 15-ąją sulaukė Šėtos vikaro Felikso Kapočiaus, atgabenusio miestelį užėmusių raudonarmiečių vadovybės ultimatumą. Kol savanorių vadai rašė atsakymą, Šėtos pusėn buvo...

„Vasario 7 d. prie Kėdainių pirmą kartą į mūšį stojo ir Lietuvos kariuomenė“, – taip skelbiama visažinės „Vikipedijos“ straipsnyje apie Lietuvos nepriklausomybės kovas. Dar neretai pergalė prie Kėdainių siejama su Povilo Lukšio žūtimi. Ir – viskas. Gal iš dalies šį lakoniškumą galima paaiškinti tuo,...

1919-ųjų pradžioje Lietuvą sukausčiusi žiema, regis, pranašavo ir Nepriklausomybės pabaigą. Užėmusi Vilnių, per Lietuvą grėsmingai, dviem voromis Kauno link, nesutikdama pasipriešinimo slinko Raudonoji armija. Vienos voros kelyje atsidūrė Kėdainiai. Prisimenant pirmąsias Lietuvos kariuomenės kovas d...

Kaip karininkas Antanas Juozapavičius tapo centrine Nepriklausomybės kovų atminties figūra? Tęsiame Nepriklausomybės kovų bei jų didvyrių temą laidoje „Apie karybą“. Su karo istoriku dr. Kęstučiu Kilinsku žurnalistas Edmundas Jakilaitis kalbasi apie pirmąjį Nepriklausomybės kovose žuvusį karininką –...

Kaip karininkas A. Juozapavičius tapo centrine Nepriklausomybės kovų atminties figūra?

Vandalų nusiaubtos, iki šiol tinkamai netvarkomos Žaliakalnio žydų kapinės Kaune pagrįstai vadinamos vienu miesto gėdos simbolių. Kauno savivaldybei kelis dešimtmečius nesugebant pasirūpinti, kad būtų atstatyti vandalų nusiaubti paminklai, o kapinės taptų panašios į mirusiųjų amžinojo poilsio vietą ...

Minint 100 metų Giedraičių mūšio sukaktį, šalia Giedraičių miestelio, Molėtų rajone, Lietuvos kariuomenės iniciatyva, iškilo naujas Nepriklausomybės kovų atminimo simbolis. Mūšio vietoje ant kalvos atidengta skulptūra - stilizuotas pabūklas, skirtas Giedraičių mūšio šimtmečiui paminėti.

Kasmet per Lietuvą nusirita atgarsiai ginčų dėl partizanų ar kitų laisvės kovotojų vertinimo. Įvairios organizacijos, inteligentų rateliai ir mažumų atstovai rašo skundus bei reiškia pasipiktinimus dėl to, kad Lietuva pagerbia savo didvyrius, žuvusius dėl Nepriklausomybės idealo. Kartais garsiau, ka...

Nesu kaunietis, tad galiu tik spėti, kokios mintys kyla miesto gyventojų galvose išvydus provokuojantį istorikės Giedrės Milerytės-Japertienės knygos Kai Kaunas buvo Kaunas pavadinimą („O tai kur mes tada gyvename – Kaišiadoryse?“). Mane nuperka antroji pavadinimo dalis Pasivaikščiojimai po miestą 1...

Karo istoriko prof. dr. Valdo Rakučio žodžiais, be Lietuvos partizanų 1919–1920 metais, nebūtų buvę ir Antrojo pasaulinio pokario partizanų, kovojusių prieš rusiškuosius okupantus.

Seimo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės istorinės atminties komisiją, prašydami įamžinti Lietuvos laisvės lygą (LLL).

Ant aukšto kalno, dvylika kilometrų nuo Pasvalio miesto, stovi graži, mūrinė Daujėnų Švenčiausio Jėzaus vardo bažnyčia. Tarpukaryje apylinkėse viešpatavo turtingi ūkininkai, o derlingi laukai ir didelės sodybos puošdavo visą parapiją. Šiaurės Lietuvos aukštaičiams Daujėnai buvo tas pats, kas žemaiči...