Dingęs Žemaitijos kaimas: kodėl jo paslaptys iki šiol jaudina istorikus ir archeologus

Nėra žinių, kada Bareikiai atsirado. Nėra žinių, kada miestas nunyko. Netgi tiksliai iki šiol nežinoma, kur jis buvo: ar Erkšvos kaimo (Skuodo raj.) apylinkėse palei Luobos upę, ar kažkur dabartinės Grūstės (Mažeikių raj.) vietoje. Tačiau faktas, jog jis tikrai egzistavo. Ir tikrai buvo didelis, o prieš dingdamas priklausė garsiajai Chodkevičių giminei. Bareikiai minimi 1568 m. karaliaus Žygimanto Augusto revizoriaus Jokūbo Lankovskio sudarytame inventoriuje. Tiesa, originalo neišliko, tik kopija, atsitiktinai pakliuvusi tarp kitų senų dokumentų. Tačiau tuo, jog toks originalus dokumentas egzistavo, neabejojama. Netgi nelabai aišku, ar iš tiesų miestas nuo pat pradžių buvo vadinamas Bareikiais.

1860 m. vyskupas Motiejus Valančius iš Ylakių kunigo Kregždės gavo laišką, kuriame šis, pavartęs senus bažnytinius inventorizacijos dokumentus, vyskupui rašė, jog miestelis vadinęsis ne Bareikiais, o Liunarine (Lunaryna). Liunarinė Bareikiais (arba Boreikavu), anot kunigo Kregždės, tapusi apie 1568 metais, kai taip ją pervadinę Chodkevičiai.

Žmonių pasakojimuose apie dingusį Bareikių miestą vis minimos pelkės, šaltiniai… Daug kas galėjo būti prifantazuota, bet pelkės, šlapios, drėgnos vietos – ta liurlalynė, ko gero, buvo tikra.