Gladiatrix: dramatiškos moterų kovos dėl laisvės vienus juokino, o kitiems kaitino fantazijas

Legendinės gladiatorių kovos pabrėžia ganėtinai sadistinius tuometės Romos visuomenės pomėgius. Pralietas svetimas kraujas senovės romėnams raudavo stogą ir buvo kone didžiausia pramoga. Kovotojai negyvi krisdavo ant smėlio nuo mirtino priešo kirčio arba laukinių žvėrių iltinių dantų, tačiau ne vien vyrai į areną išeidavo surengti publikai kraugeriško šou. Arenoje kovėsi ir pusnuogės moterys, o jų tonizuoti bei saulėje įkaitę kūnai vesdavo liaudį iš proto.

Gladiatrix

Senovės Romos gladiatorės vadinamos gladiatrix. Tačiau tai yra šiuolaikinis terminas, nes lotyniškų apibrėžimų bei kitų rašytinių šaltinių apie šias kovotojas iš romėnų laikotarpio išlikę nedaug. Pasak romėnų poeto Decimo Junijaus Juvenalio, gladiatorės treniravosi tokiais pačiais metodais ir naudojo tokius pat ginklus kaip ir vyrai, tačiau nėra išlikusių pasakojimų apie gladiatorių mokyklas (lot. ludus), pritaikytas grynai tik moterims.

Gladiatoriai vyrai įprastai kaudavosi be viršutinių drabužių, apnuoginta krūtine, todėl manoma, kad tokie patys reikalavimai buvo taikomi ir moterims.