Kodėl svarbu valdyti emocijas ir ar tikrai mes viską patys galime suvaldyti? Emocijas valdyti svarbu dėl to, kad žmonės nori jaustis gerai. Kai emocijų nevaldai, viduje jauti sumaištį, kamuoja prasta savijauta, bloga nuotaika, gali atsirasti daug nerimo, ištikti panikos atakos, galima net susirgti depresija.
Emocijų nevaldantis žmogus ne tik jaučiasi prastai, bet tai veikia ir santykius su kitais. Jeigu nekontroliuojame pykčio ar labai kontroliuojame nerimą, baimes, tada galime turėti bendravimo sunkumų. Galbūt staigiau reaguojame nepagalvojus ir tai sukuria pasekmes, su mumis gali nebendrauti, gali nutrūkti ryšiai. Dėl nevaldomų emocijų gyvenime gali būti daug chaoso. Toks žmogus gali dėl jaučiamo nerimo blaškytis, chaotiškai imtis įvairių veiksmų ir užduočių. Emocijų nevaldymas gali pasireikšti nuotaikų svyravimais ir tai gali veikti produktyvumą, darbą.
– Ar neigiamos emocijos visada yra vertinamos blogai, galbūt tokias emocijas jausti kartais yra gerai?
– Nėra blogų ir gerų emocijų, galbūt yra malonios ir nemalonios emocijos. Kartais stigmatizuojame tam tikras emocijas, pavyzdžiui, pyktį. Ir kultūriškai ši emocija priimama kaip bloga, tačiau neigiamos emocijos yra labai svarbios. Jos parodo, kas vyksta mūsų santykyje su aplinka, su savimi, kitu žmogumi. Emocijos yra signalas. Kartais žmonės labai bijo ir vengia nemalonių emocijų, pavyzdžiui, patys bėga nuo savo neigiamų emocijų į darbus, veiklas ir nesigilina, kas su jais yra, arba bijo rodyti emocijas, jiems tai kelia nerimą, jie nori kontroliuoti savo jausmus ir bijo kitų neigiamų emocijų. Tokie žmonės, susidūrę su kitų neigiamomis emocijomis, nori dirbtinai prajuokinti, pralinksminti, kad tik kitas nejaustų neigiamų emocijų. Kai pats žmogus nemoka ramiai išbūti su savo neigiamomis emocijomis, tai jam ir su kito emocijomis išbūti sunku.
– Kaip yra skirstomos emocijos ir kaip jas atpažinti?
– Yra skirstymas į emocijas ir jausmus. Emocijos būdingos ir gyvūnams, o jausmai gali būti susiję su žmogaus vertybėmis ir būdingi tik žmogui. Ir žmonės, ir gyvūnai jaučia pyktį, džiaugsmą, nuostabą, pasibjaurėjimą, baimę. Meilės, pasididžiavimo, sielvarto, bejėgiškumo, nusivylimo, beprasmybės jausmai būdingi tik žmogui.
Neretai žmonėms trūksta emocinio raštingumo, mokėjimo pažinti savo būsenas. Dažnas paklaustas, kaip jaučiasi, atsako tik gerai arba blogai. Tačiau, jeigu jaučiame pyktį, tai reikėtų savęs paklausti, dėl ko, jeigu liūdna, tai dėl ko, jeigu nerimauju, džiaugiuosi, didžiuojuosi, tai dėl ko konkrečiai.
Emocinio raštingumo išmokstame iš tėvų. Jie atspindėdami vaiko vidinį pasaulį vaikui padeda susivokti jame. Vaikas nusimena, o jo tėvai sako, tai tau turbūt liūdna, tu pyksti ir visas tas emocijas priima. Jeigu vaikas pyksta, o mama sako, aš irgi supykau ant tavęs, kaip tu gali pykti, tai nėra gerai. Bet jeigu tėvai atspindi vaiko emocijas, paklausia, dėl ko jis taip jaučiasi, tai yra elementarus emocinis raštingumas.
Kartais mamos bijo pykti ant savo vaikų, partneriai vieni ant kitų, bet svarbiausia yra ką tu darai su tuo pykčiu, ar tu jį pasidėsi į lentynėlę ir tada toliau ramiai su vaiku ar partneriu kalbėsi, ar ant jo išsirėksi. Mes esame atsakingi už tai, ką sakome ir ką darome, o ne dėl to, ką jaučiame. Kartais žmonės, kurie linkę į nerimą, bando sukontroliuoti savo neigiamus jausmus, daro viską, kad patys nesijaustų blogai ir kiti to nepajaustų, kad apsaugotų ir save, ir kitus, tačiau čia gresia pralaimėjimu arba, jeigu pavyksta išstumti neigiamas emocijas, tai galvos skausmu. Užslopintos emocijos, pasireiškia fiziniais negalavimais.
Suaugę žmonės, norintys pagilinti žinias apie emocijų valdymą, tiesiog turi skaityti knygas. Yra daug populiariosios psichologijos knygų apie emocijų valdymą, emocijų pažinimą. Kiti žmonės savo vidinį pasaulį pažįsta per grožinę literatūrą, ten labai vaizdžiai menininkai atskleidžia vidines būsenas, o skaitantysis gali tapatintis su personažais. Kiti savo emocijas pažįsta asmeninėje terapijoje. Yra žmonių, kurie jaučia tik nerimą, tarsi tokį vieną ledo luitą, tačiau, kai giliniesi, tas luitas tirpsta ir po juo atsiranda įvairių kitų niuansų, emocijų ir žmogus pradeda gaudytis savo vidiniame pasaulyje ir jaustis ramiau.
– Kaip suvaldyti, harmonizuoti emocijas, kokie metodai padeda tai padaryti?
– Yra įvairių priemonių, padedančių „surinkti save“. Vienas iš būdų yra dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) meditacijos praktika. Ji padeda nukreipti fokusą į savo emocinį pasaulį, į savistabą ir taip sureguliuoti emocijas. Tai tikrai geras įrankis. Kad galėtum valdyti savo emocijas, turi pažinti jas, gilintis į save. Pagalvojimas, refleksija, apmąstymas, kaip aš jaučiausi šiandieną, dėl ko nerimavau, dėl ko pykau, prisideda prie gebėjimo emocijas valdyti.
Aišku, padeda dalinimasis savo išgyvenimais su kitais, su artimais žmonėmis. Reikia kalbėti apie savo būsenas, nes tai yra galimybė išsikalbėti. Žmonės, kurie turi sunkumų emocijų reguliavime, labai impulsyvūs žmonės, mėgstantys kontroliuoti, jaučiantys daug nerimo, turėtų kreiptis pagalbos į specialistą.
– O sportas ar padeda sureguliuoti emocijas?
– Sportas padeda tiems žmonėms, kurie yra veiklūs, greiti. Jie nerimą išvaikšto ir tada pasijaučia ramesni. Tai tikrai padeda, ir nuotaiką pakelia, ir padeda reguliuoti emocijas. Bet vien sporto, be emocinio pasaulio pažinimo, be sąmoningumo, gebėjimo matyti situacijoje ir save, ir kitą žmogų, ir situaciją iš šono, nepakanka. Sportas padeda, bet svarbu ir mokėti pabūti ramiai. Kai kuriems žmonėms labiau padeda joga, dar kitiems – tikėjimas, malda, dvasinės praktikos.