Užkalnio terapija (7) Atsargiai, narcizai! Kas bendro tarp jų ir parazitų?

Apie narcizus šiais laikais kalbama daug: tai vienas baisiausių sutrikimų, kurie netreniruotų žmonių nėra atpažįstami. Dažniausiai narcizų aukos apie juos sužino terapijoje, kartais – perskaitę knygą, ir tai būna baisus atradimas, lyg rastumėte mamos spintoje jos jaunystės nuotraukų albumą, kur ji su draugėmis – pasipuošusios nacių uniformomis.

Tai, kas vadinama moksliškai „narcisistiniu asmenybės sutrikimu“ yra visai ne tai, ką vadina narcizu grožinėje literatūroje arba kvaili komentatoriai internete. Tai nėra kažkas, be galo patenkintas savimi arba tuštutė, kuri pliekia asmenukes įvairiais kampais ir neužsičiaupdama barška, kaip ji patinka vyrams ir kokia yra graži ir super sėkminga – ten kitas sutrikimas. Dažniausiai tai savivertės deficitas, vaikystėje įžiebtas traumavusių tėvų: kuo labiau mergaitė kompleksuoja dėl išvaizdos, tuo aršiau kelia nudailintas nuotraukas, pasuktas „gerąja puse“, ir godžiai renka „patinka“ paspaudimus: jai tai yra yra kaip tabletės nuo skausmo: problemos nesprendžia, bet valandžiukei kančią nuima.