Greitesnė, pigesnė, geresnė. Technologija – viena iš sričių, iš kurios daugelis tikisi sulaukti geresnės ateities vizijos. Tačiau artėjant 2020 metams optimizmo nedaug. Atrodo, kad praėjusį dešimtmetį dominavusios technologijos mūsų padėtį tik pablogino. Socialiniai tinklai turėjo padėti žmonėms bendrauti. 2011 m. prasidėjusiame Arabų pavasaryje jie vadinti išlaisvinančia jėga. Tačiau šiandien jie labiau garsėja dėl privatumo pažeidimų, propagandos skleidimo ir demokratijai daromos žalos. Nors naudotis elektronine prekyba, pavėžėjimo paslaugomis ir vadinamąja „užsakomąja“ ekonomika (angl. „gig economy“) patogu, šios naujovės kaltinamos dėl prastų darbuotojų atlyginimų, didėjančios nelygybės ir mašinomis užkimštų gatvių. O tėvai baiminasi, kad išmanieji telefonai pavertė jų vaikus nuo ekranų neatistraukiančiais zombiais.
Technologijos, kurios, kaip prognozuojama, dominuos kitus dešimt metų, taip pat turi tamsiąją pusę. Dirbtinis intelektas gali įtvirtinti išankstinius nusistatymus ir stereotipus, atimti darbo vietas ir pasitarnauti autoritarams. 5G tinklas tapo viena svarbiausių Kinijos ir Amerikos prekybos karo priežasčių. Savaeigiai automobiliai dar neveikia, bet vis tiek sugeba užmušti žmones. Pasak nuomonės apklausų, interneto įmonėmis žmonės pasitiki mažiau negu bankų pramone. Tuo pačiu metu, kai bankai ėmė bandyti susidaryti technologijų įmonių įvaizdį, interneto milžinės tapo naujaisiais bankais ir iš talentą traukiančių magnetų ėmė virsti visuomenės atstumtosiomis. Prieš jas sukilo net jų pačių darbuotojai.
Niūri nuotaika puikiai apibendrinta laikraštyje „The New York Times“. Jame rašoma, jog „mintį, kad mokslinės ir pramonės revoliucijos pagimdo neišvengiamą pažangą“ pakeitė „pesimistinės nuotaikos“. Tačiau šis straipsnis parašytas 1979 m. Tuo metu žurnalistai baiminosi, kad nerimą „skatina augančios abejonės visuomenės gebėjimu sutramdyti nesulaikomas technologijos jėgas“.
Šiandienos pesimistinės nuotaikos kyla dėl prieš dešimtmetį atsiradusių išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų.
Tačiau kad kurdama technologijas žmonija nuėjo per toli arba kad tam tikros technologijos gali duoti daugiau žalos negu naudos, jaudintasi ir anksčiau. Aštuntajame dešimtmetyje slogią nuotaiką kėlė nerimas dėl pernelyg išaugusios populiacijos, žalos aplinkai ir atsiradusios galimybės, kad kils branduolinis karas. Trečiajame dešimtmetyje baimintasi dėl automobilių, kurie anksčiau laikyti stebuklingu sprendimu arklių traukiamų vežimų sukeliamoms problemoms (dėl jų gatvės būdavo triukšmingos ir pilnos mėšlo, vežimai užtverdavo kelią ir neretai įvykdavo eismo nelaimių). Dėl industrializacijos nešamų negandų jau XIX a. piktinosi luditai, romantizmo atstovai ir socialistai, kurie nerimavo (ir ne be reikalo), kad nagingi amatininkai bus pamiršti, kraštovaizdis bus niokojamas, o gamyklų darbininkai kankinsis dūmus verčiančiuose fabrikuose.
Kiekvienoje iš šių istorinių situacijų nusivylimas atsirado dėl neišsipildžiusių svajų ir nenumatytų pasekmių mišinio. Technologija išlaisvina kūrybiško griovimo jėgas, todėl nieko nuostabaus, kad ji kelia nerimą, be to, bet kurio išradimo trūkumai kartais atrodo nusveriantys privalumus. O kai taip nutinka dėl kelių išradimų vienu metu, dėl technologijų kyla dar gilesnis pesimizmas.
Tačiau pesimizmą galima įveikti. Žmonės dažnai sutelkia dėmesį į technologijų trūkumus, tačiau jų teikiamus privalumus laiko savaime suprantamais. Nerimaujant dėl prie ekrano praleidžiamo laiko reikėtų nepamiršti gerokai didesnių privalumų – telefonų teikiamos galimybės komunikuoti bet kur ir lengvai gauti reikiamą informaciją ar mėgautis pramogomis.
O kitas pavojus kyla dėl to, kad sekant luditų pavyzdžiu galima išvengti trumpalaikių su naujomis technologijomis siejamų trūkumų, tačiau užkirsti kelią pasinaudoti ilgalaikiais jų privalumais – Oksfordo universiteto akademikas Carlas Benediktas Frey šį pavojų vadina „technologijos spąstais“. Pavyzdžiui, nerimas, kad robotai atims žmonių darbo vietas gali paskatinti politikus įvesti daugiau mokesčių, kad sumažintų jų paplitimą. Tačiau laikui bėgant valstybėms, norinčioms palaikyti esamus gyvenimo standartus nepaisant to, kad visuomenė sensta, o darbo jėgos mažėja, reikės ne mažiau, o daugiau robotų.
Iš to galima išmokti dar vieną svarbią pamoką – kad norint išspręsti technologijų keliams problemas dažnai reikia dar daugiau technologijų. Pavyzdžiui, dėl oro pagalvių ir kitų saugos priemonių JAV nuvažiavus milijardą mylių trečiajame dešimtmetyje žūdavo 240 žmonių, o dabar – tik 12. Dirbtinis intelektas naudojamas sustabdyti į socialinius tinklus plūstančios ekstremistines pažiūras išreiškiančios medžiagos srautą. Tačiau geriausias pavyzdys – klimato kaita. Sunku įsivaizduoti, kaip išspręsti klimato kaitos keliamas problemas bent iš dalies nesiremiant naujomis ekologiškos energijos, anglies dioksido surinkimo ir energijos kaupimo technologijomis.
Vis dėl to svarbiausią pamoką reikia išmokti apie pačią technologiją. Bet kokie dideli išradimai gali būti panaudoti tiek geriems, tiek blogiems tikslams. Internetas skleidžia žinias, tačiau kartais jame dalinamasi vaizdo įrašais, kuriame žmonėms nukertamos galvos. Biotechnologijas galima naudoti didinti augalų derlių ir gydyti ligas – tačiau jomis taip pat galima kurti mirtinus ginklus.
Pati technologija negali būti už ką nors atsakinga – pasaulį formuoja sprendimai, kuriuos dėl technologijų priima žmonės. Taigi priešinimasis – reikalingas svarbių naujų technologijų priėmimo žingsnis. Geriausiu atveju pasipriešinimas padeda susitaikyti su naujovėmis ir suformuluoti politiką bei taisykles, ribojančias technologijų galimybę daryti žalą (sukuriant saugos diržus, katalizinius konverterius ir eismo taisykles), padedančias prisitaikyti prie pokyčių (pavyzdžiui, dėl industrializacijos atsiradus visuotiniam švietimui) arba padedančias rasti kompromisą (pavyzdžiui, tarp patogumo naudotis vežimo paslaugomis ir būtinybės saugoti „užsakomosios ekonomikos“ darbuotojus). Dėl sveiko skepticizmo šios problemos sprendžiamos diskutuojant visoje visuomenėje, o ne uždaruose technologijų kūrėjų būreliuose.
Įjunkite optimizmo variklį
Galbūt daugiau nerimo kyla ne dėl pačios technologijos, o dėl vis augančių abejonių, kad visuomenė sugebės apie jas diskutuoti ir rasti gerų sprendimų. Tokiu atveju nusivylimas technologijomis kyla iš nusivylimo politika. Tačiau ir tokia mintis suteikia netikėtos paguodos – juk geriau diskutuoti pesimistiškai, negu nediskutuoti išvis. O apskritai paėmus istorija linksta į optimizmo pusę. Nuo pramonės perversmo laikų technologijų revoliucija padėjo sumažinti įvairiausias nuo senų senovės vyravusias problemas – nuo vaikų mirtingumo lygio iki bado ir neišsilavinimo.
Tiesa, negalima paneigti, kad planeta šyla, o atsparumas antibiotikams auga. Tačiau tokias problemas išspręsti galima tik naudojant daugiau technologijų, o ne mažiau. Taigi artėjant naujam dešimtmečiui kurį laiką pamirškite pesimizmą. Jei gyvenate technologijų apsėstame 2020 m. dešimtmetyje, jums pasisekė labiau nei bet kuriuo kitu metu gyvenusiems žmonėms.