Pomidorai ir agurkai – be jokios abejonės, šiltnamio karaliai, bet geromis sąlygomis derlių duoda ir kiti – kartais net egzotiškesni augalai, kurie džiugina skonio receptorius. Sodininkystės ūkio „Neslinko‘ („Netingėk“) šeimininkė Elga Bražunė pasakoja, kad Latvijos šiltnamiuose, be pomidorų ir agurkų, pavyksta užsiauginti įvairių rūšių baklažanų, saldžiųjų ir aitriųjų paprikų, iš neįprastų gardumynų – melotrijas, pomidorus ličius, raukšlėtuosius svaidenius ir „kinišką agurką“, taip pat ir melionines kriaušes.
Kelionė į parduotuvę sėklų ar į medelyną jau paaugusių sodinukų daugeliui daržų šeimininkų – tai išties jaudinanti akimirka. Tiek daug galimybių – ką gi išsirinkti? „Norint bent ką nors įsigyti, iš pradžių reiktų atsakyti į klausimą: kokius augalus, kokiu tikslu ir kokiais kiekiais ruošiatės auginti, – pabrėžia daržininkystės mokytoja Laima Lusė, kuri dėsto Buldurų Sodininkystės vidurinėje mokykloje (BDV). – Šiltnamyje galima lengviausiai užsiauginti net arbūzą. Svarbiausia, kad būtų kam apdulkinti jo žiedus!“
Renkantis konkrečią rūšį, kiekvienam daržo šeimininkui reiktų aiškiai žinoti, ką jis darys su užaugusių daržovių derliumi – valgys šviežias, termiškai apdoros ar darys atsargas žiemai. Rūšių ir veislių pasirinkimas labai didelis, sako L. Lusė ir rekomenduoja pradedantiesiems pirmaisiais metais nusipirkti jau paaugusių sodinukų. Šaknų sistemą galima traumuoti, pasėjus viename vazone iškart keletą sėklų ir vėliau leidus sudygti visiems daigams. Jeigu tokie sodinukai sodinami šiltnamyje bus atskirti, jie neprigis. Jeigu bijote, kad sėklos nesudygs ir dėl to suberiate į vieną vazoną keletą sėklų, joms sudygus galima išsirinkti vieną stipriausią sodinuką, o likusius būtina nugnaibyti. „Visus sodinukus prieš sodindami palaistykite. Daigus reikia labai atsargiai ištraukti iš vazono, jokiu būdu nesuniurkant šaknų sistemos. Kokybiškai užauginta sodinuko šaknis užpildo visą vazoną. Kai sodinukas ištraukiamas iš vazono, šaknų gniutulas išlieka vientisas ir nuo jo nebyra žemė.“
„Kai mes einame pirkti sodinukų, turime jau įsivaizduoti šiltnamio planą, būtina žinoti, kiek ko reikia. Nes pomidorai palyginti gajūs, neprigijimo procentas labai nedidelis – su sąlyga, jei žinote, kaip atrodo sveikas sodinukas. Pasodinti pomidorai gali ir neprigyti, jeigu naktį buvo šalnos ir dirva nesušilo. Daug didesnių problemų gali kilti su agurkais. Aš patarčiau juos sėti iškart šiltnamyje, nes agurkai nenori augti, jeigu jų šaknų sistema traumuota“, – pažymi L. Lusė.
Latvijos oro sąlygomis šiltinamuose auginti galima beveik visas agurkų veisles, kurių sėklas galima įsigyti parduotuvėse, pasakoja ūkio „Zutiņi“ šeimininkė Ruta Beirotė. Šiltnamyje vyrauja saugi ir šilta atmosfera, čia derliaus nepaveiks nepalankios oro sąlygos, pavyzdžiui, kai staiga prasideda vasara.
Renkantis daržovių rūšis, R. Beirotė pataria įvertinti savo galimybes remiantis trimis kriterijais: „Jeigu šiltnamis nedidelis ir žemas, netikslinga rinktis hibridinių veislių pomidorų, kurie skirti auginti profesionaliuose šiltnamiuose“, – pasakoja sodininkė. – 2020 metų vasarą, užsitęsus šiltiems orams, atsirado problemų, susijusių su pomidorų žydėjimu, dėl to vaisiai neužsimezgė arba užsimezgė vėlokai. Todėl tikslinga pasirinkti bent kažkurią dalį veislių, kurios yra patvaresnės įšilimui (pavyzdžiui, „Rugantino F1“, „Admiro F1“, Sultan F1“).
„Tie, kas supranta, jog negalės skirti pakankamai laiko pomidorų priežiūrai šiltnamyje, dažniau renkasi hibridinių veislių pomidorus. Būtent praėjusią vasarą tokia strategija pasiteisino. Delikatesinės veislės dažnai yra jautresnės tokiam stresui ir reikalauja papildomo vėdinimo, tręšimo ir priežiūros“– R. Beirote, ūkio „Zutiņi“ savininkė.
„Zutiņi“ šeimininkė pažymi, kad auginant agurkus pastebima kita tendencija. Agurkų selekcininkai kasmet pasiūlo naujų agurkų hibridų, kurie nepernoksta, duoda daug didesnį derlių, be to, agurkai nebūna kartūs. Tačiau nemažai sodininkų verčiau renkasi patikrintas ir gerai žinomas agurkų veisles. „Mūsų agurkų daržuose vis dar stabilias pozicijas užima tokios veislės kaip „Adam F1“, „Mirabella F1“, taip pat „Rodničok“ veislė, nes be jos neįmanoma įsivaizduoti agurkų raugimo sezono“, – sako R. Beirotė. Sodininkystės mokytoja L. Lusė pataria agurkų mėgėjams šiltnamyje sodinti partenokarpines agurkų veisles, nes auginant šiuos agurkus nebūtinas savidulkos procesas.
Pomidorų sodinukus galima sodinti, kai žemės temperatūra šiltnamyje dieną, taip pat ir naktį – ypač naktį – siekia bent 10-12 laipsnių Celsijaus. Trumpai tariant, ne anksčiau kaip gegužės 10-15 dienomis, aiškina R. Beirotė. „Pomidorams, kurie sodinami per anksti į nesušilusią dirvą, smarkiai pritrūksta fosforo, melsvėja lapai. Jeigu dirvos temperatūra per žema, sodinukai negali pasisavinti visų būtinų maistingųjų medžiagų, kyla problemų. Todėl nereikia skubėti. Mes tik nusilpniname sodinukus, perkeldami juos nuo palangės į šaltą šiltnamį. Jeigu pomidorai bus sodinami vėliau, tai neturės įtakos derliui, juk mes jais rūpinsimės ir saugosime nuo ligų. Visiškai priešingai: rudenį, kai kitur pomidorų sezonas bus pasibaigęs, vėliau pasodinti pomidorai suderės visu pajėgumu.
Kalbant apie pomidorų sodinimą, yra daug įvairių teorijų, kaip pažymi L. Beirotė, svarbiausia – suprasti, kaip jūs juos auginsite: ant vienos, dviejų ar trijų kekių. Nuo to priklauso pasirinktos vietos apimtis. „Klasikinis metodas pomidorams – sodinukų auginimas ant dviejų kekių, taip sodinimo plotis sieks maždaug 70 cm tarp sodinukų.“ Minimalus atstumas tarp sodinukų – 50 centimetrų.
Pomidorų sodinimo gylis
„Pomidorų sodinimo gylis priklauso nuo to, kiek stambūs ir sveiki sodinukai. Jeigu jie užauginti ant palangės, galima sodinti giliau, netgi iki pirmosios lapų pažasties. Jeigu sodinukai sveiki, pageidautina sodinti taip pat, kaip jie augo vazone, ar kiek aukštėliau“, – pataria R. Beirotė. Pagilinto pomidorų sodinimo R. Beirotė nepraktikuoja, nes tai ženkliai sulėtina augimo tempą. „Jeigu norime, kad pomidorų vaisių atsirastų anksčiau, to geriau nedaryti. Šis metodas praktikuojamas norint sumažinti augalo ilgį. Verčiau apkarpyti viršūnėlę arba nesirinkti hibridinių veislių.“
Prie 25 laipsnių temperatūros vėdinimas neišvengiamas
Kad augalai būtų sveiki ir gautų pakankamą kiekį maistingųjų medžiagų, juos reikia reguliariai laistyti, aiškina sodininkystės ūkio „Neslinko“ šeimininkė.
Kiek vandens reikia kiekvienam augalui ir kaip dažnai reikia laistyti, priklauso nuo trijų veiksnių – dirvos struktūros, augalo amžiaus ir oro sąlygų. Lietingu oru augalus laistyti reikia rečiau, o saulėtomis ir karštomis dienomis – daugiau ir dažniau.“ Į klausimą, kada geriau laistyti augalus, E. Bražunė atsako: „Savo praktikoje nepastebėjau, kad augalų laistymas vienu ir tuo pačiu paros metu turėtų didelės įtakos jų augimui. Svarbu, kad vanduo būtų šiltas, 18-24 laipsnių vandens temperatūra patiks ir agurkams, ir pomidorams.“ Laistant pomidorus, svarbu lieti vandenį ant lapų, nurodo sodininkystės mokytoja L. Lusė, nes kitaip gali atsirasti įvairų ligų ir puvimas.
„O štai agurkų lapus galima laistyti smulkia srovele, bet to negalima daryti saulėtu paros metu, nes saulė gali nudeginti. Vandens lašai, liekantys ant lapų, veikia kaip didinamasis stiklas, ir gali nudeginti augalą. Kitais atvejais, agurkai mėgsta, kai drėkinami lapai“, – Laima Lusė, sodininkystės mokytoja.
Dar vienas svarbus veiksnys, turintis įtakos inspektiniams augalams – tai vėdinimas, aiškina Maris Narvilas, vyriausiasis sodininkystės ekspertas iš Latvijos žemės ūkio konsultacijų ir ugdymo LLKC centro, „Oro apykaita palaiko mikroklimatą – mes sumažiname oro drėgmę, kuri pakursto pirminį ligos plitimą. Vertėtų reguliuoti temperatūrą, išlyginti temperatūros svyravimus pasitelkus vėdinimą.“
Vėdinimo dažnumas pirmiausia priklauso nuo oro temperatūros. „Kai oro temperatūra pakyla virš +25 laipsnių Celsijaus, būtina vėdinti. Svarbu atidaryti šiltnamį ir ankstyvą pavasarį, net jeigu už lango minusinė temperatūra. Jeigu oras sušyla iki +30 laipsnių ir daugiau, reiktų nudažyti plėvelę baltai. Taip pat galite, pavyzdžiui, apipurkšti vandeniu agurkus šiltnamyje ir kartu išorinę plėvelės pusę, nes išgaruodamas karštyje, jis surenka šilumą.
Auginant pomidorus, agurkus, baklažanus ir paprikas optimali oro temperatūra šiltnamyje yra +25 laipsniai Celsijaus, sako M. Narvilas. Tokioms kultūroms kaip ridikėliai, salotos, krapai tinka ir žemesnė oro temperatūra (nuo +18 iki +20 laipsnių). Tokiu atveju apie vėdinimą reiktų pradėti galvoti jau esant +22 laipsniams.
Bet šaltos ir drėgnos naktys – įprastas reiškinys. Ar reikia tuo metu griebtis šildytuvų ir kibirų su karštu vandeniu? „Protingiau būtų vengti tokių kraštutinių priemonių. Jeigu statote šiltnamį nuo nulio, rekomenduoju statyti jį kiek didesnį, kad jame tilptų didelė statinė su vandeniu. Per dieną vanduo sušyla ir naktį atiduoda šilumą.“
Baklažanas ir bazilikas
Šiltnamiuose kartu su daržovėmis galima sodinti vienmetes gėles, kurioms tinka toks pat klimatas kaip ir auginamoms daržovėms, aiškina sodininkystės ūkio „Neslinko“ šeimininkė E. Bražunė. „Kartu su pomidorais mielai augs gėlės, kurios nebijo skersvėjų, o šalia agurkų reiktų sodinti gėles, kurioms patinka drėgna žemė.“ Specialistė vis dėlto pripažįsta: ilgainiui paaiškėjo, kad geriau sodinti gėles gėlių lysvėje už šiltnamio ribų.
Tačiau, kalbant apie augalus, su kuriais pomidorui patiktų būti kaimynystėje, pirmiausia reikia paminėti baziliką. „Augdami šalia, jie sustiprina vienas kitą, abi kultūros auga sveikos. Išskirdamas fitoncidus, bazilikas atbaido kenkėjus nuo pomidorų, o pomidoras, savo ruožtu, būdamas energetiškai galingas augalas, patinka bazilikui“, – aiškina E. Bražunė. Mokytoja L. Lusė priduria: žmonės kalba, kad bazilikas pagerina pomidoro skonį.
Šoninėse lysvėse arkos formos šiltnamiuose galima pasodinti paprikas ir baklažanus, nes jiems nereikia labai aukštų lubų, aiškina L. Lusė. Kenkėjams patinka baklažanai, todėl būtent ant baklažanų galima bus jų aptikti. „Viena vertus, tai blogai, kad baklažanai privilioja kenkėjus, bet, kita vertus, labai gerai. Jeigu įsiveis kenkėjas, neteks naršyti po visą šiltnamį, tikrinant kiekvieną augalą. Pakaks įdėmiai apžiūrėti baklažanų sodinukus. Iškart bus galima suprati, su kuo teks kovoti!“
Liaudyje kalbama, kad dėl specifinio aromato šiltnamyje patartina sodinti serenčius, kurie nepatinka nepageidaujamiems svečiams. Be to, jie dezinfekuoja dirvą ir neleidžia plisti įvairiems kenkėjams ir ligoms. „Yra kenkėjų, kuriems skanu viskas, ir serenčiai nuo jų neišgelbės, – aiškina L. Lusė. – Tačiau, jeigu jau mes sodiname gėles kartu su daržovėmis, tuomet reikia numatyti atitinkamą atstumą sodinant, kad jie vieni kitiems netrukdytų ir nekonkuruotų dėl maistingųjų medžiagų ir šviesos.“
Šiltnamis vasarai baigiantis
Ankstyvosios pomidorų veislės baigia megzti rugpjūčio viduryje ar pabaigoje, ir šiltnamyje lieka tuščios vietos, kur galima užsiauginti antrą derlių, sako E. Bražunė. „Antrąją vasaros pusę – pirmosiomis rugpjūčio dienomis – sėjame agurkus, kuriuos pasodinsime vietoj pomidorų, kad rudenį surinktume vėlyvąjį derlių. Rugpjūčio pabaigoje sėjame salotas ir ridikėlius“, – pasakoja E. Bražunė. Rudeninį derlių galima papildyti žiediniais kopūstais, bet svarbu atkreipti dėmesį į veislę. „Nuo birželio pabaigos iki liepos vidurio reikia sėti ankstyvuosius kopūstus arba ilgesnio augimo laikotarpio veislę. Vėlyvuosius kopūstus tinka sėti į kasetes, norint apsaugoti juos nuo streso persodinant. Kai sodinukai ūgtelės, ir agurkus, ir žiedinius kopūstus sodiname šiltnamyje, ten, kur ankstyvieji pomidorai jau davė derlių ir atlaisvino vietos. Salotas, gražgarstes ir ridikėlius, savo ruožtu, galima pasėti tarp pomidorų lysvių, nes jau tuo metu reikia pašalinti apatinius pomidorų lapus. Tad dirvai užteks šviesos.“
Vyriausiasis sodininkystės specialistas M. Narvilas nepataria žavėtis sodinimais aplink šiltnamį, norint išvengti pavėsio. Jeigu labai norisi, galima ten pasodinti, pavyzdžiui, prieskoninių žolių.
Dilgėlių antpilas arba trąšos iš parduotuvės?
Kiekvienas, kam įdomu auginti daržoves šiltnamyje, tikisi gero derliaus, bet jo kiekis niekada nepriklausys nuo sodinimo laiko, sako R. Beirotė.
Svarbu, kad būtų tinkamos sąlygos augimui šiltnamyje, kaip ir kokybiškos trąšos. Tokiai nuomonei pritaria ir sodininkystės mokytoja L. Lusė, kuri aiškina – bet kurį vaisingos kultūros vaisių reikia iš kažko užsiauginti. Intensyviai surenkant derlių, bus didelis maistingųjų medžiagų sunaudojimas. „Negali būti taip: pasodiname ir tiesiog laukiame, kad iš niekur išaugtų didelis ir gražus derlius. Pirmiausia, dirva turėtų būti paruošta, patręšti ją reiktų dar prieš sodinant, bet vaisius mezgančioms daržovėms, mano nuomone, papildoma trąša – tai ne tik augalo „palepinamas“, tai kasdienis triūsas.“ L. Lusė atkreipia dėmesį į tai, kad reguliariai ir nedidelėmis porcijomis patręštas organizmas augs ir megs vaisius geriau nei tas, kuriam duodama „pavalgyti“ tik porą kartų per sezoną.
Norint suprasti, kurias trąšas reikėtų rinktis, būtina pažinti dirvą, taip pat įdėmiai ištyrinėti augimo ypatumus. Jeigu pomidoras ar agurkas nenori augti, jam kažko trūksta, aiškina L. Lusė. Ji priduria, kad svarbu pasidomėti, kam konkrečiai skirtos parduotuvėje įsigytos trąšos. „Kaip pagrindinė trąša, tiks kokybiškas kompostas, sumaišytas su atitinkamu durpių substratu ar sodo žeme, o vėliau, žinoma, būtina reguliariai papildomai tręšti.“ Ir šiuo klausimu žmonės pasidalija į dvi grupes – vieni kategoriškai pasisako prieš mineralines trąšas, tuo tarpu kiti mielai jas naudoja.
„Be abejo, galima paruošti dilgėlių ar kitokių žolių antpilą, galima naudoti pelenus ir kitas organines trąšas Bet problema ta, kad naudodami tokias trąšas mes nežinome nei sudėties, nei dozės. Reikia turėti nemažos patirties, kad vien iš augalo reakcijos ir išorinių požymių nustatytumėte, ar jūsų pasirinkta priemonė užtikrins augalo augimą ir derlių. Parduotuvėse parduodamose trąšose nurodyta ir sudėtis, ir dozavimas, taip pat saugios eksploatacijos instrukcija. Jeigu nebus viršytos rekomenduotos dozės, bus laikomasi naudojimo ir technikos saugos instrukcijų, tuomet trąša bus saugi gamtai.“
Savo „derliaus“ receptu dalijasi ir Olga Revina. Jos manymu, neverta išmesti pažastinių ūglių, geriau leisti jiems įsišaknyti. „Žinoma, su labai mažais ūgliais neverta vargintis, bet jeigu kas nors nepastebimai išaugs, pavyzdžiui, 15 cm, jį galima drąsiai sodinti.„Kitas Olgos patarimas skirtas tiems, kas sodina pomidorus į dėžes:
„Kaip drenažą, aš naudoju penkių centimetrų pelenų sluoksnį ir kiaušinių lukštus, kuriuos kaupiu visą žiemą. Sezono pabaigoje lukštų nebelieka – pomidorai visus juos perdirba.“
Kaip skaniausią pomidorų veislę Olga rekomenduoja rūšį „Citrina“, kuri primena parduotuvėje parduodamus vyšninius pomidoriukus, tik su pailga nosele. Pomidorai „Rally F1“ – maži, tvirti, apvalūs pomidorai, kurie neištyžta prapjovus. „Cherrola F1“ – dar viena rekomenduojama veislė. Ekspertė priduria, kad didžioji dalis parduotuvėse parduodamų trąšų gaunama iš natūralių mineralų ir jas leidžiama naudoti organiniuose ūkiuose.
„Jei mokėsime jomis naudotis ir taikyti reikiamomis dozėmis, tuomet chemiškai sintezuotos trąšos nebus nė kiek prastesnės už organines. Taip mes bent jau žinome, kiek duodame, nes bet kuriai daržovei kiekvienu augimo laikotarpiu reikalingos šiek tiek kitos sudėties trąšos. Pavyzdžiui, tuo metu, kai daržovės augina lapus, joms reikia daugiau azoto. Kai svarbu, kad augtų šaknų sistema, reikia daugiau fosforo. Tai svarbu ir žydėjimo metu“, – aiškina L. Lusė.
Svarbiausia ne viršyti dozavimo ir laikytis visų gamintojo nurodymų, taip pat stebėti augalus – jeigu jie gerai auga ir vystosi, tai kokį papildomo tręšimo kartą galima ir praleisti.
Surinkus derlių, rekomenduojama nesaugoti pomidorų šaldytuve, sako L. Lusė. „Pomidorų iki pat perdirbimo, tiek skirtų pardavimui, tiek vartojimui nereikėtų laikyti patalpoje ar aplinkoje, kur oro temperatūra žemesnė nei +12 laipsnių Celsijaus. Laikomas netinkamoje temperatūroje, pomidoras praranda skonį. Jeigu sudėsite į šaldytuvą pačių užsiaugintus pomidorus, netrukus įsitikinsite, kad jų skonis toks pat kaip pirktų parduotuvėje.
Gausaus derliaus!
Pataria ūkio „Neslinko“ šeimininkė Elga Bražunė
Pomidorai
Šiltnamio vėdinimas – vasarą, kai temperatūra naktį didesnė nei 10 laipsnių Celsijaus, langelius šiltnamyje paliekame atvirus visą parą;
reguliarus laistymas ir papildomas pamaitinimas;
kad įvyktų pakartotinis apsidulkinimas, turi susijungti moteriška ir vyriška žiedadulkė, todėl norint, kad derlius būtų didesnis, pomidorai supurtomi. Geriausia tą daryti kiekvieną rytą, kol saulė dar nepradėjo kaitinti;
savalaikis nereikalingų augalo ūglių pašalinimas.
Agurkai
agurkai duoda gerą derlių, jeigu jie turi galimybę kopti į viršų;
augalams turi užtekti drėgmės – derėjimo metu agurkus būtina daugiau ir dažniau laistyti nei pomidorus;
rinkti derlių, vos tik agurkėliai pasiekia norimo dydžio;
du-tris kartus per sezoną į laistymui skirtą vandenį pridėti kalcio nitrato (vieną valgomąjį šaukštą 10 litrų vandens), tai suteiks naujos energijos agurkams.
Partenokarpinių agurkų veislių sėkloms nereikia leisti subręsti, jose yra tik sėklų gemalai, ir šie agurkai negelsta, aiškina L. Lusė. „Todėl nebūtina rinkti viso derliaus per vieną dieną, porą dienų jie gali ir palaukti. Tačiau pasirinkus tradicines veisles, agurkus reikia rinkti reguliariai ir stebėti, ar nebus kur pasislėpusių didelių agurkų. Kitaip dideli agurkai nukreips maistingąsias medžiagas į sėklų brandinimą ir naujų agurkų mezgimas sulėtės. Reiktų pažymėti, kad agurkų derliaus apimtys glaudžiai susijusios su derliaus surinkimo intensyvumu – kuo reguliariau ir dažniau bus surenkamas derlius, tuo gausesnis jis bus.“
Kalbant apie agurkus, jie taip pat praranda savo skonį laikomi šaldytuve, bet šiuo atveju viską lemia individualus skonis. „Aš visada laikau agurkus šaldytuve, tiesiog man patinka šalti agurkai“, – sako L. Lusė.