Grynųjų pinigų ciklas
Grynųjų pinigų atnaujinimas yra be perstojo vykstantis procesas. Kaip į apyvartą yra išleidžiami nauji ir kaip iš jos yra surenkami blogos kokybės eurai – tai du pagrindiniai klausimai, į kuriuos atsakius susidaro bendras įpūdis, kaip veikia ši didelė grynųjų pinigų cirkuliacija. Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus pateikia Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Grynųjų pinigų tvarkymo Vilniaus skyriaus viršininkas Irmantas Klimas.
Irmanto Klimo teigimu, „nacionalinis centrinis bankas naujus pinigus išleidžia teikdamas kasos paslaugas kredito įstaigoms, fiziniams ir juridiniams asmenims. Pinigai cirkuliuoja tarp prekybos vietų, vartotojų ir bankų. Grynųjų pinigų tvarkytojai tikrina, ar banknotai ir monetos yra tinkami apyvartai, taip pat – ar jie nėra padirbti. Netinkamus tolesnei apyvartai eurų banknotus ir monetas grąžina į Lietuvos banką. Siekiant, kad apyvartoje būtų tik geros kokybės grynieji pinigai, Lietuvos bankas naudoja modernią, visiškai automatizuotą banknotų ir monetų tvarkymo įrangą. Iš apyvartos grįžtantys į Lietuvos banko padalinius Vilniuje ir Kaune pinigai ne tik tikrinami, perskaičiuojami, rūšiuojami, bet ir nustatomas jų susidėvėjimo lygis. Europos Centrinio Banko nustatytą kokybę atitinkantys grynieji pinigai išleidžiami į tolesnę apyvartą, o susidėvėję eurų banknotai ir monetos sunaikinami ir pakeičiami naujais.“ Žemiau yra pateiktas video įrašas apie tai, kaip veikia ši sistema.
Lietuvos bankas taip pat kontroliuoja ir grynųjų pinigų tvarkytojų veiklą, jis, I. Klimo teigimu „...stebi, kaip grynųjų pinigų tvarkytojai tvarko pinigus, tikrina, ar jie laikosi eurų tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą pinigų tvarkymo reikalavimų ir į apyvartą pakartotinai išleidžia tik tikrus ir tinkamus apyvartai eurus.“
Truputis statistikos
Grynųjų pinigų kiekis apyvartoje yra nuolat kintantis dydis. ECB pateiktais duomenimis 2018 metais apyvartoje buvo daugiau nei 21 mlrd. euro banknotų, kurių vertė – maždaug 1,1 trln. eurų ir beveik 130 mlrd. monetų, kurių bendra vertė – daugiau kaip 28 mlrd. eurų. Šiuo metu apyvartoje yra daugiau kaip 25 mlrd. eurų banknotų, kurių bendra vertė per 1,3 trln. eurų. Lietuvos banko pateiktais duomenis euro įvedimo dieną Lietuvoje į apyvartą buvo išleista per 2,3 mlrd. eurų.
Teisę euro banknotus į apyvartą leisti turi ECB kartu su nacionaliniais euro zonos bankais, tačiau faktiškai euro banknotus išleidžia ir iš apyvartos surenka tik nacionaliniai bankai. Eurų monetų leidimo klausimais rūpinasi tik nacionaliniai bankai. Euro banknotai spausdinami tik ECB akredituotose spaustuvėse. Euro monetos Lietuvos banko užsakymu kaldinamos kalykloje UAB „Lietuvos monetų kalykla“.
Dažniausiai euro zonoje yra naudojamas 50 eurų banknotas. Šiuo metu apyvartoje yra apie 12 mlrd. vienetų šių banknotų. 20 eurų nominalo banknotas yra antras pagal populiarumą, šių banknotų apyvartoje yra daugiau nei 4,2 mlrd. Trečias dažniausiai naudojamas banknotas yra 100 eurų. Šių banknotų apyvartoje daugiau nei 3,2 mlrd. Ketvirtą ir penktą vietas pagal populiarumą dalijasi 10 ir 5 nominalų eurų banknotai. 10 eurų banknotų apyvartoje yra daugiau nei 2,7 mlrd, 5 eurų – netoli 2 mlrd.
Mokumo ekspertizė
Jei dėl į Lietuvos banką grąžintų grynųjų pinigų tikrumo ar mokumo kyla abejonių, yra atliekama mokumo ekspertizė. Šią ekspertizę atlieka grynųjų pinigų ekspertai. Jos metu yra nustatoma, ar galima pakeisti sugadintus pinigus. Ekspertizės metu yra tiriami suplėšyti, sutepti, sudūlėję ir kitais būdais sugadinti pinigai.
Grynųjų pinigų susidėvėjimą lemia ne tik nuolatinis jų cirkuliavimas apyvartoje, bet ir netinkamos jų laikymo sąlygos, kai pinigai saugomi kaip santaupos. Netinkamose saugyklose laikomi pinigai kartais pakeičia savo pavidalą neatpažįstamai ir tuomet pageidaujant juos iškeisti į naujus pinigus yra privaloma atlikti mokumo ekspertizę.
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus viršininkė Ramunė Juzėnienė teigia, kad „pasitaiko įvairių atvejų, kai reikia specialistų pagalbos suskaičiuoti pinigų kiekį, nustatyti nominalą, įvertinti jų būklę ir sprendimo, ar pinigai gali būti pakeisti. Tokiais atvejais yra atliekama sugadintų pinigų ekspertizė. Visai neseniai Lietuvos banko ekspertai tyrimui gavo nemažą kiekį stipriai sudūlėjusių, tarpusavy sukibusių, aptrupėjusiais kraštais banknotų. Savininkas paaiškino, kad banknotai buvo saugomi po durų apvadu. Po ekspertizės savininkui grąžinta virš 10 tūkst. eurų.
Dažniausiai pasitaikantys pinigų sugadinimo atvejai – netinkamas saugojimas, kai pinigai paveikti drėgmės sudūla, supelija ar net pradeda irti; sugraužti gyvūnų – dažniausiai šunų, suplėšyti mažamečių vaikų, sunaikinami popieriaus smulkinimo įrenginiais.“
Ką daryti norint pakeisti blogos kokybės eurus?
Netyčia sugadintus eurų banknotus ar monetas galima iškeisti į geros kokybės eurus Lietuvos banko kasose esančiose Vilniuje ir Kaune. Kasose yra keičiami susidėvėję, sutepti, dėmėti, prirašinėti, išblukę, įplėšti, sutaisyti banknotai. Taip pat keičiami banknotai, kurių išlikę mažiau kaip pusė banknoto ploto, jeigu klientas įrodo, kad trūkstamos dalys yra sunaikintos. Padirbti, sąmoningai sugadinti ir specialiais nuo vagysčių apsaugančiais dažais nudažyti banknotai nėra keičiami. Lietuvos banko kasose banknotai ir monetos gyventojams yra keičiami nemokamai ir iš karto.