Tuo tarpu Argentinoje po to, kai rinkėjai pasipriešino prezidento Mauricio Macri planui mažinti biudžeto išlaidas, o jo priešininkai įgavo didelį pranašumą prieš spalio 27 d. vyksiančius rinkimus, vėl buvo įvestos kapitalo kontrolės priemonės.
Kita vertus, Lotynų Amerikos gyventojai dar kartą atsisakė investuotojų ir Tarptautinio valiutos fondo reikalaujamų taupymo priemonių tvirtindami, kad taip nepadedama mažinti pajamų nelygybės ir gerinti socialinių paslaugų.
Dėl to politiniai lyderiai patenka į sudėtingą padėtį – žino, kad reikia taupyti, tačiau suvokia, kad taupant gali kilti politinių neramumų, o patys gali netekti posto. Nors taupymo priemonės Pietų Amerikoje taikytos ilgai, o aštuntajame dešimtmetyje valdžius karinėms vyriausybėms netgi taupyta jėga, maždaug 2000 m. prasidėjus plataus vartojimo prekių rinkos pakilimui atsirado galimybė išlaidoms skirti daugiau – tačiau dabar jos nebėra.
„Investuotojai, apsidžiaugę, kad regionas atsigauna, neįvertino galimų problemų, – teigia „Eurasia Group“ vykdomasis direktorius Lotynų Amerikos reikalams Daniel Kerner. – Prezidentai supranta, kad reikia imtis veiksmų, tačiau negali nieko padaryti.“
Ši regiono lyderiams seniai pažįstama problema šįkart dar sudėtingesnė, nes baigėsi plataus vartojimo prekių rinkos pakilimas, ėmė lėčiau auga ekonomika ir padaugėjo vyriausybės skolų – remiantis TVF duomenimis, prieš dešimtmetį jos sudarė 51 proc. BVP, o dabar išaugo iki 78 proc.
Investuotojai jau svarsto, kaip politinė rizika atsilieps jiems. Nors kiekvienoje šalyje neramumų gali kilti dėl skirtingų priežasčių, galima tikėtis, kad kiekvienu atveju mažės vyriausybės parama rinkoms palankiai politikai ir silps valia mažinti išlaidas.
Ko gero sudėtingiausia padėtis susidarė Čilėje, kur dėl augančios turtinės nelygybės daugumai piliečių darosi sunku išgyventi. S. Pinera sprendimas atsisakyti aukštesnių kainų nepadėjo išvengti riaušių ir plėšimų, tad nuspręsta pirmą kartą nuo diktatoriaus generolo Augusto Pinochet laikų įvesti nepaprastąją padėtį.
„Reformuoti ekonomiką sunku – galima laimėti ginčą, bet pralaimėti rinkimus“, – prieš pat savaitgalį šalyje prasidedant neramumams teigė Vašingtone viešėjęs Čilės finansų ministras Felipe Larrain.
Argentinoje M. Macri pakliuvo į sudėtingą padėtį po pralaimėjimo rugpjūčio 11 d. vykusiuose preliminariniuose rinkimuose. To užteko, kad būtų parduota istoriškai daug vertybinių popierių, o vyriausybė vėl įvestų kapitalo kontrolės priemones siekdama vienašališkai atidėti skolų grąžinimo laiką.
Kandidatas į prezidentus Alberto Fernande žada atleidimą nuo skolų, todėl galima spėti, kad Argentinoje į valdžią vėl grįš populistai, tad ekonominės reformos gali nutrūkti, o valstybė gali būti priversta iš naujo derėtis dėl skolinimosi sąlygų.
Kartu su Alberto Fernande į viceprezidentus kandidatuojanti Christina Fernandez de Kirchner – Juan Peron valdymo rėmėja, anksčiau dvi kadencijas ištarnavusi prezidente ir vadovavusi vis uždaresne tapusiai ekonomikai.
„Būtina spręsti nelygybės keliamas problemas“
Kylant neramumams Lotynų Amerikoje, Vašingtone kasmetinius susitikimus užbaigė TVF ir Pasaulio banko vadovai.
„Darosi vis aiškiau, kad būtina užtikrinti ekonomikos augimą ir tuo pačiu spręsti nelygybės keliamas problemas, nes lėtėjant viso pasaulio ekonomikai ir kylant neaiškumų dėl prekybos ateities jos gali dar paaštrėti“, – susirinkimuose kalbėjo Meksikos finansų ministras Arturo Herrera.
Remiantis TVF duomenimis spėjama, kad ekonomikos augimas Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regiono šalyse šįmet nuo pastaruosius penkerius metus buvusio 0,6 proc. nukris iki 0,2 proc.
Nors ir būta daug rinkos sukrėtimų, Lotynų Amerikoje neramumai dažnai kyla dėl padidėjusių būtiniausių prekių ir paslaugų kainų, kurios dažnai iškraipomos arba mažinamos subsidijomis.
2013 m. padidinus autobusų bilietų kainas San Paule ir Rio de Žaneire, Brazilijoje kilo smarkiausi per daugiau kaip du dešimtmečius protestai, sudrebinę didžiausią regiono ekonomiką turinčią šalį. Praeitais metais visą valstybę paralyžiavusius protestus sunkvežimių vairuotojai sukėlė dėl pakilusių dyzelio kainų.
Tačiau problemų kyla ir dėl kitokio pasipriešinimo valdžiai.
Kad Meksikos vyriausybei sunku suvaldyti valstybę, paaiškėjo praeitą savaitę, kai prezidento Andres Manuel Lopez Obrador vadovaujamai vyriausybei teko paleisti įkalinto narkotikų magnato Joaquin Guzman („El Chapo“) sūnų, nes narkotikų kartelių nariai nugalėjo Meksikos karines pajėgas. Venesueloje pradėjus valdyti Nicolas Maduro, nuo bado, politinių represijų ir neveiksmingos ekonomikos iš šalies pabėgo daugiau kaip 4 mln. žmonių.
Visi šie įvykiai atskleidžia, kad rizikos veiksnių daug, o greitų sprendimų nėra.
„Beveik visoje Pietų Amerikoje valdo nepopuliarios vyriausybės, patiriančios fiskalinių problemų ir turinčios suvaldyti piktus ir nuo korupcijos, prastų viešųjų paslaugų ir nelanksčios ekonomikos pavargusius rinkėjus“, – teigė D. Kerner.