Tęsiame ciklą apie įžymybių pajamas. Pirmasis tekstas apie nematomą Arturo Lebedenko Swan versliuką.
Taigi, kas ir kiek papildydavo ar papildys A. Užkalnio kišenę, bei kodėl jis save lygina su Jonu Basanavičiumi.
Vienas iš publicisto verslų, kurie tarsi nematomi, tačiau laikas nuo laiko papildo kišenę, buvo puodukai su jau kultiniu tapusiu užrašu „Duskit pavidoliai“.
„Kol kas svarstau ar jų vėl imsiuosi. Tai kadaise atsitiktinai sugalvota idėja, tačiau gražūs ir gana brangūs puodeliai, nes užrašas išgraviruotas lazeriu, o ne tiesiog lipdukas ar dažas. Mintis kilo, kai kartu su draugu pardavinėjome suvenyrus Vilniaus oro uoste. Tai buvo smulkmenos – tai, ką žmonės vežasi su savimi. Tačiau sąnaudos buvo didžiulės – daug reikėjo mokėti žmonėms ir oro uostui. Jei apyvartos būtų kaip žmonių, kurie parduoda alkoholį ar kvepalus, būtų gerai. Mums buvo per daug vargo ir per mažai pinigų“, – kodėl pasitraukė iš šių verslų aiškina A. Užkalnis, tačiau neatmeta tikimybės, jog prie puodelių verslo prieš šventes grįš. Nuolat jais prekiauti neverta, nes tai proginis gaminys.
