Atkreipkite dėmesį į pakuotę, spalvą ir kvapą: siūlo patikrinti temperatūrą
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teigimu, renkantis šviežią paukštieną parduotuvėje, svarbu atkreipti dėmesį, kad pakuotė būtų nepažeista, iš jos nelašėtų skysčiai, būtų laikoma gamintojo nurodytomis sąlygomis šaldytuve arba šaldiklyje. „Atkreipkite dėmesį, ar paukštiena parduodama be pastebimų pašalinių medžiagų, nešvarumų arba kraujo, be pašalinio kvapo, be pastebimų kraujo dėmių, išskyrus mažas, vos pastebimas, be išsikišusių sulaužytų kaulų, be didelių sumušimų, taip pat šviežia paukštiena negali turėti jokių ankstesnio jos užšaldymo požymių“, – esminiais patarimais dalinasi VMVT.
Be to, maisto produktai turi būti ir atitinkamai paženklinti. Visų pirma, čia privalo būti informacija lietuvių kalba. Parduodamos paukštienos ir jos dalių ženklinimo etiketėse vartotojas turi rasti pavadinimą, tinkamumo vartoti terminą, klasę, grynąjį kiekį, šviežios paukštienos atveju – visą kainą ir svorio vieneto kainą mažmeninėje prekyboje. Čia taip pat privalo būti nurodyta apie būklę, kuria paukštiena prekiaujama, ir rekomenduojamą laikymo temperatūrą, taip pat pažymėtas skerdyklos arba išpjaustymo įmonės patvirtinimo numeris, kilmės šalis ir gamintojas.
VMVT papildo AB „Vilniaus paukštyno“ kokybės kontrolės skyriaus vadovė Skirmantė Sokolovskienė, anot kurios, pirmasis dalykas, į kurį rekomenduojama atkreipti dėmesį prekybos vietoje – gaminio pakuotė. Pažeista, sulaužyta, įtrūkusi ar išsipūtusi pakuotė rodo, kad pakuotės apsauginis barjeras buvo pažeistas ir produktas gali būti nebetinkamas vartojimui.
„Vertinant vištienos kokybę, svarbu atkreipti dėmesį ir į jos kvapą bei išvaizdą. Jei jaučiamas bent menkiausias nemalonus kvapas, tai ženklas, jog produktas gali būti netinkamas vartojimui, t. y. sugedęs. Šviežios vištienos spalva paprastai būna šviesiai rausva, o šlaunelių mėsa – šiek tiek tamsesnė. Jei mėsa papilkėjusi, suglebusi ar ant jos kaupiasi daug skysčio, tokios vištienos geriau nevartoti. Kiekvienas toks pastebėjimas padeda vartotojui pasirinkti kokybišką produktą ir būti tikram dėl jo šviežumo.
Dar vienas svarbus faktorius, renkantis produktą – patikrinti pardavimo vietos šaldymo vitrinos temperatūrą. Dažniausiai šaldymo vitrinos termometras būna matomas viršuje arba apačioje lentynos. Šviežiai mėsai nustatytas saugus temperatūrinis laikymo režimas yra nuo –2 iki +4C, todėl jei vitrinoje pastebite aukštesnę temperatūrą – netinkamai laikomas produktas gali sugesti greičiau nei nurodyta ant produkto etiketės“, – svarbiomis detalėmis dalinasi S. Sokolovskienė.
Ką reiškia skirtingi užrašai ant vištienos etiketės
Dažnas pirkėjas prekybos centruose pastebi vištienos pakuotes su užrašu „Užauginta be antibiotikų“. Nors vis dar sklando mitai, kad šie paukščiai jais yra girdomi profilaktiniais tikslais ar net, kad augtų didesni – Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse daryti yra uždrausta, tikina VMVT atstovai. Pasak veterinarijos specialistų, maisto produktų gamintojas tokiais ir panašiais apie antibiotikų nenaudojimą informuojančiais teiginiais produktus gali ženklinti savanoriškai, tačiau turi laikytis maisto produktų ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pagrindinis reikalavimas taip ženklinamam produktui yra, kad visame maistinių gyvūnų auginimo procese nebūtų naudojami antibiotikai. Tai reiškia, kad gyvūnas nuo gimimo iki skerdimo nebuvo gydytas antibiotikais. Tokių gyvūnų sveikatingumas pasiekiamas gerinant laikymo sąlygas, subalansuojant pašarus, naudojant įvairius papildus, probiotikus ir pan. Taip auginami gyvūnai įgauna natūraliai stipresnį imunitetą.
Tačiau jiems susirgus, remiantis gyvūnų gerovės reikalavimais, juos gydyti yra privaloma, taip pat jei reikia gydymo proceso eigoje naudojami ir antibiotikai. Leidžiama naudoti Lietuvos Respublikoje registruotus veterinarinius vaistus, o iš gydytų maistinių gyvūnų gauta produkcija visiškai saugi vartoti tik po tam tikro nustatyto laikotarpio nuo paskutinio veterinarinio vaisto naudojimo iki maisto iš tokių gyvūnų gavimo. VMVT pagal Europos Komisijos rekomendacijas kasmet vykdo antimikrobinių medžiagų stebėsenos programą mėsoje, piene ir kiaušiniuose, mėginiai tyrimams imami smulkiuose ir stambiuose ūkiuose, tikrinama, ar gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nėra neleistinų medžiagų likučių. 2023 metais vykdant oficialią kontrolę buvo atrinkti 233 paukštienos mėginiai dėl neleistinų medžiagų likučių nustatymo, teigiamų atvejų nebuvo nustatyta.
Kodėl apskritai svarbu mažinti antibiotikų naudojimą maistinių gyvūnų auginime? Anot veterinarijos specialistų, neatsakingas ir perteklinis antibiotikų naudojimas skatina bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms išsivystymą: bakterijos tampa vis atsparesnės antimikrobinei medžiagai, kuriai anksčiau buvo jautrios. Atsparios antimikrobinėms medžiagoms, tokioms kaip antibiotikams, bakterijos per maistinių gyvūnų produktus tiesiogiai patenka į žmonių organizmus, o per išmatas pasiekia žemę, vandenis ir visą ekosistemą.
Prekybos centre galite išvysti ir dar vieną užrašą ant vištienos – „Nacionalinė kokybė Lietuva“. Pasak S. Sokolovskienės, tokio užrašo tikrai verta paieškoti, mat jis užtikrina, kad gausite tik aukščiausios kokybės produktus:
„Šis ženklas patvirtina, jog gamintojo produktai pasižymi ypatingomis savybėmis, o jų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir šalies teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pirmiausia šis ženklas reiškia, kad produktas buvo užaugintas ir pagamintas Lietuvoje. Kaip žinia, renkantis produktus, visuomet reikia atkreipti dėmesį į produkto kilmę. Kuo trumpesnė produkcijos tiekimo grandinė – tuo šviežesnė mėsa lentynoje. Vietoje pagaminta mėsa patikimesnė, nes geografinis atstumas užtikrina, kad mėsa, kaip greitai gendantis produktas, per saugų laiką pasieks prekybininkus, o vėliau ir pirkėjus.
Pagal NKP sistemą sertifikuotos visos mūsų gamybos grandys — nuo auginimo iki šviežios mėsos ir vištienos pusgaminių ir gaminių gamybos. Pirkdami produktus su šiuo ženklu, pirkėjai gali būti tikri, kad šviežia mėsa, gaminiai ar marinuoti produktai yra pagaminti iš aukščiausios kokybės vištienos, o juose nėra GMO, pridėtinių skonio stipriklių ar dažiklių. Įprastai paukščiai yra auginami pagal Europos Sąjungos nustatytus kriterijus, tačiau norint savo produkciją ženklinti NKP ženklu – paukštienos augintojams ir gamintojams reikia atitikti papildomus sukonkretintus reikalavimus. Vienas esminių reikalavimų NKP ženklinimui – produktų gamybai naudoti tik be antibiotikų užaugintus paukščius. Tai reiškia, kad visą auginimo laikotarpį jie nė karto nesirgo ir nebuvo gydyti šiais vaistais. Be to, keliami išskirtiniai reikalavimai ir pačiam paukščių auginimui – juos reikia laikyti laisvus ant kraiko, lesinti subalansuotu, kuo natūralesniu lesalu. Taigi kalbame apie aukštesnio lygio gyvūnų gerovės užtikrinimą.“
Kurioje šaldytuvo vietoje laikyti ir kaip gaminti: vištienos plovimas namuose – didelė klaida
Anot VMVT, šviežią paukštieną derėtų rinktis apsipirkimo pabaigoje, kad būtų užtikrintas kuo trumpesnis produkto laikymo ir gabenimo laikas ne šaldytuve ar šaldiklyje. Jeigu žinote, kad kelionė namo užtruks ilgiau, šviežią paukštieną rekomenduojama įdėti į šaltkrepšį su šaldymo kasetėmis.
Parsivežus paukštieną namo, atsakomybė už tolimesnį jos likimą krenta jau ant vartotojo, nebe prekybininko pečių. Pasak VMVT specialistų, svarbiausia, kad termiškai neapdorota paukštiena būtų laikoma atskirai nuo jau pagaminto ar paruošto vartoti maisto bei produktų. Šviežia paukštiena turėtų būti laikoma šaldytuve ne aukštesnėje nei 4 °C temperatūroje, šaldytuvo apatinėse lentynose, kad būtų kuo mažesnė tikimybė, jog mėsa ar jos sultys pateks ant kitų produktų ar šaldytuvo sienelių bei lentynų. Rekomenduojama šviežią paukštieną šaldytuve laikyti ne ilgiau kaip 2–3 dienas. Jeigu produktas yra sandariai įpakuotas apsauginėmis dujomis ar nepažeistoje vakuuminėje pakuotėje, tada galima vadovautis tinkamumo vartoti terminu, nurodytu ant gaminio pakuotės.
Jeigu norite, kad paukštiena būtų tinkama vartoti ilgiau nei keletą dienų, galima ją įsigyti užšaldytą arba užsišaldyti patiems. Tiek užšaldytą, tiek pačių šaldomą produktą svarbu kuo greičiau įdėti į šaldiklį po įsigijimo. Geriausia, kad šaldiklyje būtų palaikoma ne aukštesnė nei –18 °C temperatūra. Produktus patariama šaldyti tokiomis porcijomis, kokiomis planuojate gaminti, kad nereikėtų atitirpinto produkto pakartotinai užšaldyti. Pakartotinis užšaldymas, anot VMVT, ne tik prastina produkto skonį, bet ir turi įtakos maistinės vertės mažėjimui.
Itin svarbus ir paukštienos paruošimo būdas. Jo metu būtina laikytis kelių esminių taisyklių, kad bakterijos, esančios paukštienoje ir jos paviršiuje, nepatektų ant kitų produktų ar paviršių. Viena dažniausių klaidų – vištienos plovimas prieš ją ruošiant. VMVT specialistai tikina, kad vištienos plauti tikrai nederėtų, nes plovimo metu bakterijos kartu su vandeniu gali patekti ant šalia plautuvės esančių paviršių ir pasklisti pačioje plautuvėje. Tinkamai jų nenuvalius, kyla rizika, jog aplink esantis inventorius ar kiti indai, kurie bus plaunami plautuvėje, gali užsiteršti bakterijomis.
Pataria nenaudoti kempinės
Visada nusiplaukite rankas prieš ruošdami paukštieną ir po jos gaminimo. Naudokite muilą ir šiltu vandeniu plaukite rankas ne trumpiau nei 30 sekundžių. Nelieskite jokių įrankių ar paviršių neplautomis rankomis. Prieš ir po gaminimo kruopščiai karštu vandeniu nuplaukite įrankius, lenteles ir lėkštes, kurias naudojate gamybai. Po gaminimo kruopščiai nuvalykite virtuvės paviršius valikliu, esant galimybei juos ir nudezinfekuokite. Plaunant paviršius ir indus rekomenduojama nenaudoti virtuvinių kempinių, nes jas itin sudėtinga išplauti, kad neliktų jokių bakterijų. Esant galimybei naudokite vienkartines šluostes arba popierinius rankšluosčius. Jeigu vis tik naudojate daugkartinio naudojimo kempines, šluostes – dienos pabaigoje rekomenduojama jas keletą minučių sterilizuoti verdančiame vandenyje.
Pasak S. Sokolovskienės, gaminant produktus ir apdorojant žaliavas, itin svarbu užtikrinti, kad visi galimi rizikos veiksniai būtų tinkamai suvaldyti. Pavyzdžiui, mikroorganizmai gali būti sunaikinami naudojant aukštą temperatūrą, sušaldymą ar džiovinimą. Taigi, tinkama temperatūra gamybos ir apdorojimo metu yra kone esminis faktorius. Lygiai taip pat svarbios ir produktų gamybos sąlygos, asmens higiena, valymo ir dezinfekcijos procedūros. transportavimo ir laikymo sąlygos prekybos vietose. Nesilaikant produkto ženklinime nurodytų laikymo reikalavimų, gali pakisti ir produktų kokybė bei saugumas.
„Įmonėje įdiegta maisto saugos ir kokybės vadybos sistema turi užtikrinti nacionalinių teisės aktų ir Europos Sąjungos reglamentų nustatytų reikalavimų laikymąsi. <...> Kiekvienas esame atsakingas už tai, kad kiekviename gamybos etape užtikrintume aukščiausios kokybės produktą. Juk kiekvienas esame vartotojas ir nusipirkę maisto produktą norime būti užtikrinti, kad jis saugus vartoti ir yra kokybiškas. Mūsų visų bendras tikslas – kad į rinką patektų saugūs ir kokybiški produktai“, – kalba AB „Vilniaus paukštyno“ kokybės kontrolės skyriaus vadovė.
